45 DALIS

- Zaayynn, gali atidaryt duris?- vis dar įsmigusi į velniškai minkštą pagalvę jo paprašiau. Buvo gal kokios penkios ryto. O gal net kiek mažiau.

Jis nieko neatsakė. Arba jis miega, arba mane ignoruoja ir net nesiruošia keltis iš lovos. Dar porą kartų paprašiau Zayn atidaryti duris, bet visgi... Tas, kuris stovėjo už durų be perstojo skambinėjo skambučiu, todėl teko.. Man pačiai keltis atidaryti duris.. Bet pirmiausia -  atsisėsti ant lovos. Užsimesti ant pečių šilkinį chalatą ir įsispirti į patogias šlepetes. Dar kartą pasitryniau akis ir atidariau duris. Na, vos nenugriuvau kai pamačiau tai, kas ten stovėjo. Žmogus.. Na tai normalu. Bet nenormalu buvo tai, ką jis laikė rankose. Ogi jis savo šviesiose kaip sūris rankose laikė beprotiškai didelę puokštę rožių. Aš vis dar stovėjau apšalusi. Atsargiai jas prieš paimant pasirašiau, jog gavau. Užuodžiau nuostabų šviežių gėlių, o šiuo atveju - rožių kvapą.. Ir švelnias rankas, kurios apkabino mane.

- Su gimtadieniu, mažute,- atsuko mane į jį ir pabučiavo. Tai buvo iš ties sunku, kadangi rankose laikiau gal mažiausiai penkiasdešimt rožių, o gal net ir daugiau,- čia šiokia tokia dovanėlė nuo manęs.. Kol kas,- nusišypsojo ir apkabino.

Šiuo metu buvau neiškalbi, tiesiog nežinojau ką dar galėjau pridurti. Rožes pamerkiau į milžinišką vazą, į kurią jos visos vos sutilpo, o jau tada.. Pasigavau Zayn. Na, jis ankstyvą rytą jau stovėjo balkone ir rūkė. Vieną vienintelę cigaretę, kurios kvapas pasklido po visą kambarį. Aš ją atėjus sutraiškiau, rankomis apsivijau Zayn kaklą ir pradėjau jį bučiuoti.

- Ką šiandien planuoji nuveikti? Tau spręsti! Išpildysiu tavo norus..- po visų bučinių kuriuos gavo iš manęs jis tiesiog.. Nusišypsojo.

- Tiesiog noriu būti su tavimi,- pabučiavau jį dar kartą.

Jis nusišypsojo. Pažvelgė į laikrodį. Jis rodė jau šeštą ryto.

- Ar manai, kad dar turim eit numigt?- šyptelėjau.

- Aš visai nenoriu..- nusižiovavo.

- Taip, tu tikrai nenori,- nesusilaikiau ir visgi nusijuokiau.- Nagi, numikime dar kelioms valandoms,- mažuoju piršteliu užsikabinau už jo taipogi mažojo pirštelio ir tempiausi jį miegot...- bent kelioms valandoms,- nusišypsojau.

Jis lyg kažką sugalvojo.. Bet linktelėjo. Nesipriešino, nes matė, kad aš visai mielai nueičiau pamiegoti..

Jau gulėjom lovoje. Jis švelniai glostė mano veidą ir žvelgė į mane. Šypsojosi, bet nieko nesakė. Jo akys lyg žibėjo. Buvo tokios blizgančios, lyg mažyčiai kristaliukai. Ir jis nuoširdžiai šypsojosi.. Nenustojo savo švelniais pirštais glostyti mano skruostų, retkarčiais – plaukų. Tai nuostabu. Niekada nemaniau, kad ryte, vos pabudus matysiu jo gražų žvilgsnį..

* * * 

- Ei, vis dar miegi?- jis švelniai glostė mano skruostus ir tyliai kuždėjo į ausį.- nagi, pabusk.. Jau dvylikta.. Sakėm, pamiegosim vos porą valandų.

Apsiverčiau ant kito šono ir miegojau toliau. 

- Nagi, pabusk,- ėmė bučiuoti skruostus, kartais lūpas, tuomet kaklą.

Sunkiai, bet visgi pramerkiau akis. Lauke oras nuostabus. Švietė saulė, kuri įšildė velniškai šviesų  kambarį ir kuri spėjo mane apakinti vos pramerkus akis. Apsisukusi į kitą pusę pamačiau Zayn. Be jokios jo nuostabų kūną dengiančios maikutės. Jis šypsojosi ir glostė mano skruostus. Pamatęs, kad aš pabudau – pabučiavo į kaktą, tuomet į skruostą. Aš nusišypsojau ir prisiminiau šio ryto dovanėlę nuo jo. Švelniai ir neskubėdama jį pabučiavau.

- Ką pasiruošusi šiandien veikti?- nusišypsojo.

- Būti kartu su tavimi,- tyliai atsakiau,- o tu?

- Būti su tavimi..- nusijuokė savo laimės pilnu juoku.

Rytas neprailgo. Išsimaudžiau vėsiame duše, įlindau į drabužius, susišukavau, truputį pasigražinau ir palaukiau Zayn.. Jis truputį tvarkėsi savo šukuoseną, nes nenorėjo būti susivėlęs. Nors čia nėra tiek daug paparacų kiek Anglijoje.. Jis vis tiek norėjo atrodyti gražiai prieš mane. Bent jau aš taip sprendžiu. Prieš išeinant iš mūsų apartamentų, jis švelniai priglaudė savo ranką prie manosios, o kiek vėliau ir vos jaučiamai mane paėmė už jos. Ėjome papusryčiauti arba gal net tiksliau – papietauti.. Man švediškas stalas pradėjo patikt. 

Iš kart papietavę pamanėm, kad pats laikas atsipalaiduoti.. Aš pirmiausia paskambinau mamai, nes vakar nespėjau, tik išsiunčiau jai žinutę, jog saugiai atskridau į Lietuvą, sulaukiau tiek jos, tiek tėčio sveikinimų.. Tiesa, juk šiandien mano aštuonioliktasis gimtadienis!! Aš jau pilnametė.. Su Zayn nuėjom į kelis malonius ir linksmus dalykus. Vienas iš jų – masažus.. Tiesa, aš padariau Zayn‘ui masažą, o jis man.. Tai buvo daug geriau nei tai daro masažistas.. Taipogi pasimėgavom ir linksmybėmis – nusileidom kai kuriais tuneliais tiesiai į vandenį. Nežinau kiek kartų aš jį bandžiau aptaškyti, bet iš jų man pavyko vos keturis kartus.. Visi kiti kartai kliuvo nuo jo man.. Mes suvaikėjom, bet manau, kad tai turbūt geriausia diena mano gyvenime. Na neskaitant tos, kai sutikau Zayn ir kai pirmą kartą pasibučiavom. Būtent taip ir pralėkė pusė dienos. Nors dabar vos penkiolikta valanda. Visą dieną mano telefonas vibravo nuo skambučių ir žinučių su sveikinimais, ypač ilgo sulaukiau nuo  Monikos ir Kajaus.. Ak, Kajaus.. Sena meilė su be galo gražiai ir mielais prisiminimais. 

- Ei, apie ką galvoji?- nusišypsojo pamatęs mane sėdinčią balkone ir besižvalgančią į praeivius.

- Apie viską..- šyptelėjau.

-  Na, o išsamiau?- prisėdo šalia manęs ir atsisukęs jei manęs neapgauna mano akys – tiesiog lyg grožėjosi manimi.

- Apie mus..

- Ir ką apie mus galvoji?- iššiepė savo baltus dantis.

- Na, kad viskas taip gražu..

Jis tiesiog sėdėjo ir žvelgė į mane. Nenustojo šypsotis. Buvo miela į jį pasižiūrėti.

- Ir viskas?

- Na ne viskas,- šyptelėjau.

- Nagi, papasakok,- nusišypsojo.

Pažvelgiau į iPhone telefone esantį laikrodį. Pusė penkių. Arba man atrodo arba laikas tiesiog slenka velniškai lėtai prieš kažką nuostabaus..

- Na,- tyliai atsidusau,- man gera su tavimi.. Ir žinai, pamaniau, kad..- nutilau. Norėjau sudominti savo angelą.

- Kad?- jis tikrai susidomėjo. Tai išdavė jo balsas, kuris virpėjo ir akys kurios žvelgė su susidomėjimu.

Porą minučių tylėjau. Norėjau vis dar matyti jį tokį susidomėjusį, kokio manau, kad man dar tikrai niekada gyvenime neteko matyti.. Nors aišku su Zayn mes pora jau porą savaičių – bet vis tiek dėl to be galo džiaugiuosi ir žaviuosi kiekviena naujove iš jo pusės.

- Ar būtina mane kankint?- susikrimtęs ištarė.

- Kad tai tiesiog neįtikėtina.. Kad būtent aš šalia tavęs.. Na, ne kokia nors kita mergina.. Šiuo atveju ne kokia įžymi.

- Ahh, tik nereikia,- šyptelėjo,- man svarbiausia yra tai, kad šalia manęs esantis žmogus myli mane, o aš myliu jį. Argi to nepakanka? Merginos su etikete nieko nereiškia.. Dažnai jos būna su tarkim manimi dėl to, kad.. Būtų populiaresnės. Nors kartais taip ir nebūna.. Bet pasitaiko.

- Etikete?- nusikvatojau.

Jis sukikeno ir linktelėjo.

- Gal ir nieko..- nutilau.- man patinka, kad tu taip sakai.

Jis nusišypsojo. Mūsų šypsnius, skirtus vienam nuo kito sutrukdė skambutis į mano mobilųjį telefoną. Telefone išvydusi numerį, kuris užvardintas vardu „Harry“ kiek nustebino.

- Atsiliept?- parodžiau telefono ekraną Zayn‘ui.

- Atsiliepk. Juk jis tavo geras draugas, pati taip sakei.

Pakilau nuo kėdės ir nuėjau į miegamąjį. Atsisėdau ant lovos, sukaupiau visas jėgas ir visą kantrybę pokalbiui su Hazza.

- Alio?- pasistengiau ištarti kuo ramiausiai.

- Sveika,- iš balso galėjau laisvai suprasti, kad jis dabar sėdi šypsodamasis. Na, arba stovi.- kaip tu?

- Labas,- pasistengiau kuo maloniau ir įprasčiau pasisveikinti,- aš puikiai.. Šiandien ypač,- pabrėžiau,- o kaip tu? Kaip Liam? Niall? Louis? Dani ir El?- apipyliau jį klausimais.

- Mes visi tiesiog puikiai.- nusijuokė.

- Tau nebrangu skambinti iš Anglijos?- nustebau dėl dviejų dalykų – pirmasis yra tas, kad to paklausiau, o antrasis – kad jis paskambino.

- Na kaip ir ne.. Nors man nesvarbu kiek kas kainuoja, man svarbu tave pasveikinti, Renalda,- maloniai kreipėsi,- tu nuostabi.. Visada tokia išlik! Su gimtadieniu,- sveikinimas kuris tarp kitko buvo paprastas, iš jo lūpų nuskambėjo visai nepaprastai.. Nuoširdžiai ir mielai.

Susigėdau ir paraudau. Keista tai iš jo girdėti. Kaip iš DRAUGO.

- Na ačiū,- negalėjau nieko kito atsakyti, tik tesugebėjau ištarti žodį „ačiū“.

- Zayn‘ui patinka Lietuva?- kažkodėl jis būtinai turėjo ko nors paklausti susijusio su mano vaikinu ir jo draugu bei kolega.

- Taip, ir net labai,- spontaniškai atsakiau. Tai pirmieji keturi žodžiai šovę man į galvą.. Ir labiausiai tinkantys atsakymui.

- Kaip manai, jeigu būčiau Lietuvoje, man čia patiktų?

- O kodėl taip klausi?- sunerimau. Pradėjau kramtyti apatinę lūpą. Įprotis, kurį turbūt įgijau iš Zayn.

- Na pamaniau, gal būtų ir visai nieko atvykti po kelių dienų, kelioms dienoms į Lietuvą..- jis kalbėjo su užuominomis, kurios kažkodėl pradėjo man kelti baisų nerimą.

Spėju, kad visa išbalau. Sėdėjau ant lovos, rankoje prie ausies laikiau priglaudusi telefoną ir tylėjau. 

(Naujai daliai be mano komentarų - 30 ir mažiausiai 30 like.. o dabar labanakt! :*)