44 DALIS

- Pabusk,- silpnai kumštelėjau į Zayn ranką,- lėktuvas jau nusileido.

Jis nereagavo, miegojo toliau. 

- Na gi, pabusk,- pabučiavau jį į lūpas.

Jis atsimerkė. Neatstūmė manęs. Tuomet nusišypsojo, nes jeigu teisingai manau, jo prižadinimo planas kurį sugalvojau yra genialus. Tuomet jis apsidairė po lėktuvą, pamatė žmones kurie jau buvo atsisegę diržus, o kai kurie net išlipinėjo. Zayn tingiai pakilo, palaukė, kol aš taipogi sugebėsiu atsistot.. Ir vos man atsistojus, tempėsi mane iš lėktuvo. Mes ramiai išlipom, laukėm bagažų, viską atsiėmėm ir ėjom link Vilniaus oro uoste esančio išėjimo. Laukiamoji salė buvo pilna žmonių.. Todėl pavyko prasmukti nelabai pastebėtiems. Na, beveik pavyko.

- Ei, Renalda!- išgirdau pažįstamą vyrišką balsą. Bet jis buvo ne Zayn.

Ėmiau dairytis, susistabdžiau Zayn. Kol pagaliau pamačiau asmenį, kuris ir pašaukė mane.

- Kajau?- nustebau,- čia tu?- Zayn vis dar laikė mano ranką.

- Kaip seniai mačiau tave, gražuole,- stipriai apkabino,- o kas jis? Tas tavo dievaitis, kurio nuotraukų buvo pilnas tavo kompiuteris?- nusijuokė.

-  Ei,- susierzinau,- Zayn, eikš arčiau,- pamačiau, kad jis pasijautė iš ties nejaukiai.- susipažink, čia Kajus, mano geriausias draugas..- nusišypsojau.

- Ir buvęs vaikinas,- patikslino, tik šį kartą jau angliškai.

- Ahm..- arba man tik taip atrodo, arba Zayn nežinojo ką ištarti,- malonu, aš jos dabartinis vaikinas,- ištiesė ranką.

Kajus paspaudė ranką Zayn‘ui.

- Tau pasisekė,- šyptelėjo.- Na tau,- pauzė,-  Zayn..- vardą sakyčiau ištarė pakankamai gerai.- Dėl to, kad turi ją,- šyptelėjo. Sakyčiau jis su juo kalbėjosi pakankamai maloniai ir paprastai, nesureikšmino to, kad Zayn yra žymus.

- Ei, jūs apsistosit Vilniuje?- pasidomėjo.

- Ne,- įsikišo Zayn,- mes vyksim į Druskininkus,- tiesą sakant šio miesto pavadinimą jis ištarė iš ties juokingai. Sukikenau. Dar gal dešimt minučių pastoviniavom oro uoste, kol laukėm atvažiuojančio „One Direction“ apsauginio Andy, kuris šiuo metu kaip nekeista Lietuvoje. Kadangi buvau prie Zayn, pajaučiau, kad jo telefonas suvibravo ir kai Zayn pasižiūrėjo kas skambina – tai buvo ne kas kitas, o Andy. Mano vaikinas nuėjo kiek toliau nuo mūsų, pasikalbėjo, o aš dar spėjau kelias minutes skirti Kajui. 

- Kajau?- šyptelėjau.

- Kas yra?- jis dairėsi, kažko ieškojo.

- Ko ieškai? Akimis..

- Monikos,- šyptelėjo,- ji atvyko su manimi, bet ji kažkur prapuolė.. Dieve, ji tokia keista šiuo metu.- palingavo galvą.

Nusišypsojau. Paklausiau jo iš kur sužinojo, kada atskrendu – aišku, kaip ir visada prie to savo nagus prikišo mama. Ji viską pasakė, todėl tiek Monika tiek Kajus šiandien pabudo labai anksti, vien dėl to, kad atvyktų pasitikti manęs ir Zayn. Mąsčiau gal vos dvi minutes, nes Zayn su savo ranka švelniai mane apkabino per liemenį. Jis man leido suprasti, kad mūsų jau laukia, bet aš vis dar žvalgiausi ieškodama Monikos.

- Zayn, aš einu į tualetą, gerai?

- Svarbiausia grįžk,-šyptelėjo.

Linktelėjau ir nuėjus kiek atokiau pažvelgiau į Zayn ir į Kajų – žiūrint iš šono, jie šnekučiavosi kaip geri draugai, todėl nebijojau jokių galimų nesusipratimų. Po kelionės įsijungiau telefoną ir surinkau Monikos numerį. Išgirdau jos švelnų ir pridususį balsą ne tik telefone, kai ėjau link tualeto, bet ir už kokių penkiolikos metrų. Pagaliau išvydau žavią brunetę, tiksliau savo geriausią draugę Moniką.

- Monika!!- nesusilaukiau ir puoliau prie jos, o tuomet savaime suprantama ją apkabinau.

- Reenaldaaa,- išsišiepė,- pagaliau grįžai!! Taaip pasiilgau.. 

Išsišiepiau ir nusivedžiau ją paskui save, nors ji nenustojo klausinėti šimto klausimų – ar aš būsiu Vilniuje, ar Zayn kartu su manimi ir taip toliau. Ji iš rankinės išsitraukė gražų popierėlį, na, jei jį taip galima pavadint ir markerį. Aš vis dar dairiausi po pilną salę, kol galiausiai pamačiau juos. Zayn ir Kajų. Moniką temptis buvo sunku, nes ji kiek priešinosi, bijojo susitikimo su JUO. Su savo vienu iš idealų.

- Ei, palauk,- sustabdė. Jos balse buvo galima išgirsti baimės gaidelę. 

- Ką?- atsisukau,- nagi eime.. Mes turėsim greit važiuot į Druskininkus, mūsų laukia. Tad tai tavo vienintelis šansas jį pamatyti.

Ji sunkiai atsiduso. Ir dabar jau ėjo su manimi savo noru, man jos nereikėjo tempti. Nors žinau, kad ji be galo jaudinasi. Pagaliau mes stovėjom. Visi keturi. Monika stovėjo su atvipusia lūpa, negalėjo nieko ištart, o Zayn žvelgė į ją nesuprasdamas.

- Na, tai mano geriausia draugė,- atsisukau į Zayn,- „One Direction“ fanė. Ji ..

- Labas,- nutildė mane Zayn ir pasisveikino su Moni.

Jai pavyko pasisveikinti greičiausiai iš kokio penkto karto. Bet jai vis tiek pavyko. Dar porą minučių pastovėjom, kol Monika nusifotografavo su tamsiaplaukiu, kol gavo iš jo autografą. JI jau kiek padrąsėjo. Bet deja, metas važiuoti. O tai savaime suprantama jai tikraaai nepatiko.

- Ar mes dar susitiksim su jumis?- prakalbo Moni, o mes visi stovėdami lauke tiesiog ruošėmės atsisveikinti.

- Ne nuo manęs priklauso,- pažvelgiau į Zayn.

- Pasistengsim atvažiuot į berods.. Vilnių?- stengėsi išarti kuo aiškiau.

Linktelėjau.

- Tuomet lauksim,- atsisveikinimui Monika mane ir vėl apkabino. Tuomet ji apkabino Zayn.. Nedrąsiai, bet vis dėl to apkabino.

Po kelių minučių susidėjus visus lagaminus į bagažinę, atsisėdom į Andy mašiną, su kuria jis atvyko iki oro uosto. Jis Zayn‘ui padavė dokumentus, o tuo metu Zayn „priklijavo“ navigaciją. Mes dar gal porą minučių pasikalbėjom ir Andy išlipo iš mašinos ir nuėjo prie kitos, kurioje buvo jo draugas. Na, Andy nuvažiuos namo pats su savo draugu.. Bent jau jis taip teigė. Zayn užvedė variklį ir ji pajudėjo Vilniaus gatvėmis link Druskininkų. Nuvažiuoti teks nemažai, bet.. Kelionė prasideda!!

 * * *

- Kelionė tokiaa varginanti,- išlipęs iš mašinos, kuri buvo visai šalia Druskininkų vandens parko ėmė rąžytis Zayn.

- Na.. Varginanti,- šyptelėjau.- tikrai varginanti,- įkvėpiau lietuviško oro dar kartą.

- Kur čia tas viešbutis?

- Štai čia, eime,- parodžiau pirštu į gražų pastatą ir vedžiausi jį paskui save. 

Jis mane sustabdė, apsisuko ir užrakino mašiną, o tuomet mes ramiai ėjome link įėjimo. Vos įėję, nuėjome užsisakyti kambarį dviems, arba tiksliau apartamentus, kadangi Zayn jų norėjo. Kaip sakėm – 6 dienoms.. Nors jaučiu per kai kurias iš jų, čia mūsų net nebus. Bet Zayn manęs net neklausė, jis darė taip kaip norėjo, nes kaip jis teigė – viskas iš jo kišenės.. Man tai nepatiko. Bet teks su tuo susitaikyt.

Ir pagaliau aš laikiau raktelį rankose. Užėjom į apartamentus. NUOSTABU. Pradėjau viską atsargiai žiūrinėti, kol tuo tarpu Zayn išmėgino lovą. (dėl to neištvėriau ir nusijuokiau). Tuomet po keletos minučių nukeliavom pasiimti daiktų, (o buvo gal kokie šeši lagaminai) ir juos per kelis kartus užsitempėm į viršų, o kol aš pradėjau dėliot daiktus – Zayn nuvarė mašiną į požeminę aikštelę. Šiaip ne taip per porą valandų susiruošėm.. Ir buvom toookie alkani, kokie manau, kad dar niekada nebuvom.. Ir kadangi į kainą įeina ir vakarienė, pietūs ir visa kita, nuėjom pavalgyt.. Vakarieniaut su Zayn yra kažkas nuostabaus. 

- Kaip tau apartamentai, kuriuose apsistojom?- šyptelėjo.

- Man čia patinka.. Ypač dėl to, kad esu kartu su tavimi..- gurkštelėjau sulčių.

- Džiaugiuosi,- atsiduso,- o Lietuva žinai.. Visai nieko. Man čia patinka,- ėmė šaukšteliu maišyti cukrų kavoje.

Nusišypsojau.

- O aš džiaugiuosi, kad tau čia patinka. Pasirinkau Druskininkus, nes man asmeniškai, tai kaip ir gražiausias miestas, kuriame man teko lankytis.

- O čia yra kur nors jūra? Pajūrys ar kažkas panašaus?

- Pačiuose Druskininkuose ne, tik visokie ežerai, marios ar upės, ar šiaip nedideli vandens telkiniai. Jūra yra tiktai Palangoje, Klaipėdoje, Nidoje, Šventojoje..- šiam kartui galvoje neturėjau daugiau miestų pavadinimų.

Jis nusišypsojo.

Po pusvalandžio valgymo, nors mes tiksliau ne valgėm, o kalbėjomės nusprendėm nueiti pasivaikščioti. Nelabai pažįstu Druskininkus, bet kur nors netoliese manau, kad nepasiklysim.. Lauke jau buvo tikrai labai tamsu, kaip ir aną vakarą. Velnias, kodėl aš jį prisiminiau??

Šią akimirką, mes tiesiog ėjom plytelėmis išklotu šaligatviu, susikabinę rankomis, besikalbantys ir besidžiaugiantys gyvenimu. Buvo galima girdėti visokius pašalinius garsus, kurie mane kiek erzino vien dėl to, kad esu pavargusi, bet buvo galima girdėti ir žiogų čirškėjimą... Be to elionė mane velniškai nuvargino, galiu pasakyti tik tiek.. Galiausiai grįžom atgal į viešbutį. Palindau po vėsiu dušu. Gera. Ir po dešimties minučių išlindusi iš dušo pamačiau, kad Zayn jau miega. Beveik savaitės namuose šviesos užgeso. Palindau po pūkine antklode. Nusisukau ir pajaučiau Zayn ranką ant mano liemens. Jau beveik užmigau, bet pajutau, kad Jis pakėlė galvą.

- Labanaktis, mažute,- pabučiavo į skruostą.

- Laban..- smigau.

(Naujai daliai 30 like ir 30 komentarų mažiausiai. Dalis paprasta pakankamai :) )