4 DALIS

- Palaukit,- ištariau.
Aš greitu žingsniu priartėjau prie mamos ir tėčio. Kadangi mes čia persikraustėme dėl to, kad tėtis dirba Londone, o atvykti darosi vis sunkiau, tėtis apylinkes pažįsta.
- Gal galėčiau su jais? – parodžiau pirštu į gražiausius žemėj vaikinus,- na su jais, susipažinti labiau.. Pasivaikščioti..
- Kas jie tokie?- nustebęs paklausė tėtis.
- Jie.. Jie One Direction.
- Ai ten tie, dėl kurių kaip pamišus? Žiūriu, kur man jie matyti,- nusikvatojo per visą oro uostą.
- Taip.. Jie,- paraudau.- Tai galiu?
- Ne. Pirmiausia turim grįžti namo ir pasiruošti rytojui – juk rytoj keliausi į naują mokyklą.
„Prisiminsiu, tėti, prisiminsiu“ PAGALVOJAU. Nuliūdusi nuėjau prie penkių vaikinukų ir jau drąsiau nei pirmai prakalbau.
- Am..- truputį trūkinėjau,- aš negaliu.. Man neleido.
Zayn pažvelgė į mane savo nuoširdžiu žvilgsniu.
- Gal man pasikalbėt?- šyptelėjo Lou.
- Nemanau, kad pavyks..- jau kalbėjau kiek drąsiau.
Jis nusijuokė savo juoku ir leido suprasti, kad..
- Ar man yra kas nors neįmanomo? Ar neįgyvendinamo?
Jis greit nužingsniavo link mano tėvų ir pradėjo šnekučiuotis. Pamačiau, kad vos po kelių minučių Lou artėjo link manęs su liūdnoku veidu.
- Nepavyko..- atsiduso.
- Sakei tau nieko nėra neįmanomo,- nusikvatojo Zayn.
- Ė, aš noriu valgyt!- įsikišo Niall.
- Zayn, leisk man pabaigt,- žvilgtelėjo,- bet sakė, kad rytoj galėsim susitikt.
- Tu rimtai?- nustebau.
- Visiškai rimtai,- nutaisė šypsenėlę,- gal duosi savo numerį?
- Tiesą sakant dar neturiu nusipirkusi kortelės..
- Tai mes susisieksime per twiter‘į.
Linktelėjau ir meiliai nusišypsojau.
- Tai tu iš kur?
- Lietuvos, Narnijos..
- Narnijos? Aš noriu aplankyti Narniją!- nusijuokė Lou.
- Galėsim vykti.. Tiksliau galėsit nuvykti.
Jis kiek susigėdo. Ir atėjo laikas atsisveikinti, nes mano tėvams jau atsibodo laukti..
-Tai rytoj susitiksim?- šyptelėjo Zayn.
- Žmonės, aš mirštu...- niurzgė Niall,- aš noriu valgyt!!!
- Gerai, mes lekiam, nes Niall mirs badu,- nusikvatojo Harry.
Zayn apkabino mane. Louis, Niall ir Liam bei Harry taipogi. Pasijaučiau kaip devintam danguj.. Jie tobuli.. Tobuli ir dar kart tobuli! Jie be galo draugiški.. Bet, kad aš su jais kalbėjau dar niekam nesakysiu. Jie mirktelėjo ir prieš išeidami pridūrė:
- Iki rytojaus!
Aš nubėgau prie tėvų ir vos neapsiverkiau iš laimės.. Pirma diena, tiksliau valanda Londone ir štai kaip man pasisekė.. O dar rytoj susitikimas.
- Tai rytoj susitiksi su įžymybėm?
- Iki rytojaus mirsiu.. Iš laimės,- ištariau ir pamačiau, kad mama šyptelėjo.
Mes per dvidešimt minučių nusigavome iki naujų namų. Jie pakankamai netoli nuo oro uosto. Ir čia gražu. Bet vos grįžusi – pradėjau ruoštis rytojui. Nusilakavau nagus rožine spalva, kaip mėgsta Zayn, pasiruošiau dryžuotą palaidę ir raudonas kelnes.. Ir dar ką nors reikės sugalvot. Na pavyzdžiui aplink kaklą apsivynioti katę.. LNL. Maždaug susiruošusi rytojui, nes pamokų man normalių manau, kad nebus, tik viską susižinosiu atsiguliau į lovą ir svajojau apie rytojų.. Rytoj spėju, kad bus pati nuostabiausia diena mano gyvenime. Susitikimas su mano mylimiausia grupe. Kas gali būti geriau ir ar kas nors gali viską sugriauti?