3 DALIS

Taip, su septyniais lagaminais už kokių šimto metrų prieš mane stovėjo trys vaikinukai, prie kurių greitai prisijungė iš už kampo išlindę dar du. Ir arba mane apgaudinėja mano akys, arba vos prieš kokių penkiolika minučių nusileido ir kitas lėktuvas kuriuo skrido.. ONE DIRECTION?!!
- Mama, aš einu nusipirkti gert..
- Gerai,- padavė ji man dešimt svarų.

Aš šyptelėjau ir nuėjau prie mažos parduotuvės kuri priminė kioskelį, bet nieko nepirkau, tiesiog norėjau prieiti arčiau tų penkių vaikinų ir įsitikinti ar manęs mano akys neapgauna. Ir iš tiesų jos manęs neapgavo – penki, patys nuostabiausi vaikinai pasaulyje stovėjo su lagaminais ir buvo apspisti fanių kurios buvo prie jų prilipusios kaip bitės prie medaus. Aš nežinau ką daryt – lagaminai dar neatkeliavo, o ten turiu šiek tiek 1D daiktų ir paprašyčiau autografo. Pravirkau ir stovėjau vietoje kol pažvelgiau į vaikinus – vienas iš jų, tiksliau Zayn dingo. Kažin kur jis nuėjo?
Ir taip pamaniusi pajaučiau, kad kažkas uždėjo ranką ant mano peties. Tikiuosi tai mano mama.. Arba tėtis.
- Kas atsitiko? Kodėl verki?- ištarė švelnus, kažkur girdėtas balsas su šiokiu tokiu akcentu.
Atsisukau ir vos nenualpau. Pasirodo, kad mane pravirkusią pamatė Zayn, kuris ir uždėjo ranką ant mano peties.
- Za..Zayn?- vos išlemenau
- Taip.- šyptelėjo,- tai papasakok kas atsitiko, kodėl verki?
- Aš.. Aš,- stengiausi gerai kalbėti angliškai,- aš norėčiau kiekvieno iš jūsų autografo, bet.. bet mano lagaminai dar neatkeliavo..
- Eikš,- šyptelėjo jis ir paėmė mane už rankos bei nusivedė prie Harry, Liam, Niall ir Lou.
- Vaikinai, dar turim mūsų albumų ir plakatų?
Harry papurtė galvą ir pasitaisė plaukus.
- Manau,- nusišypsojo Harry.
Aš negalėjau prakalbėti, tiesiog vienintelis dalykas kurį galėjau padaryti – tai žiūrėti į juos ir mintyse bandyti sudėlioti sakinį.
- Nagi, ištraukit ir duokit man!- nusijuokė.
Louis puolė prie lagaminų ir atrodo, kad rado albumus.
- Kiek reikia?
Zayn pažvelgė į mane.
- Vieno.
Lou padavė Zayn albumą ir jis išsitraukęs markerį pasirašė, bei linktelėjęs kitiems grupės nariams perdavė albumą į rankas kitiems ir visi kiti pasirašė.
- Štai,- padavė jis man albumą ir plakatą kuris buvo tobulai gražus,- čia tau, kad neliūdėtum.
Aš galvojau krisiu vietoj iš laimės. Vis dar stovėjau šalia Zayn, o kiti grupės nariai kalbėjo ir su juo ir bandė pakalbinti mane, bet aš tokia nedrąsi.. Vos nemiriau vietoj.
- Koks tavo twiter‘is?- paklausė Zayn.
- Gal galiu užrašyt?- vos išlemenau.
Jis man padavė lapelį ir tušinuką. Ten užrašiau savo twiter‘į ir jis bei visi kiti žadėjo mane pafollow‘inti. Pažvelgiau į tėvus – jie manęs laukė ir šypsojosi ir aš supratau, kad metas.. Metas palikti 1D vaikinus..
- Turi eiti?- sunerimęs paklausė Zayn.
- Deja, bet taip..- nuliūdau.
Jie be galo draugiški. Ką tik tuo įsitikinau.
- Gaila. Jei būtum dar galėjus pabūt, galėtum truputį su mumis pabūt, nusiraminimui ir susipažint,- vietoj Zayn garsiai, savo nuostabiu balsu suriko Harry.