57 DALIS

- Pristabdyk greitį, prašau,- pusiau net maldavau jo.

- Man patinka greitis, nežinojai?- jis rimtai atkirto. Nežinau kas jam nutiko, bet jis buvo piktas. Supratau iš jo balso tono.

- Pirmą kartą tai sužinojau,- drebančiu balsu tariau. Greitis buvo tikrai didelis.. Mano kraujas buvo užviręs.. Pilnas adrenalino. Bet tuo pačiu ir baimės,- prašau, stok.

Jis nieko neatsakė, tiesiog vis dar lėkė keliu kaip pasiutęs. Jis tuo pačiu ir šypsojosi, bet nepasakyčiau, kad iš gerosios pusės.. Jis kažką sumąstė. Ir man tai visiškai nepatiko. Jis nestabdė greičio. Jis jį didino.. Ir po keletos minučių pagaliau po truputį ėmė jį mažinti. Man palengvėjo. Bet pastebėjau, kad jis sunkiai suvaldė mašiną, kol galiausiai vos neįsirėžė į kitą. 

- Po galais, ką tu darai?- ėmiau rėkti per visą mašiną.

- Nieko,- jis išsišiepė ir privažiavęs prie parduotuvės aikštelės sustojo. Bet jis niekur nelipo.

- Per tave vos nepapuolėm į avariją, supranti?- piktai išrėžiau. Dar kiek drebėjau.

Jis atsisuko.

- Man.. Kažkas pasidarė..- jis atsiduso. Atrodo, kad tas pyktis, kuris buvo vos prieš kelias minutes – lyg išnyko.

- Taip, kurgi ne..- piktai išrėžiau,- apsiramink.

-  Man sunku.- jis liūdnai ištarė ir atsidarė mašinos dureles. Išlipo.

Ką tik pasijaučiau, lyg jį užsipuoliau per daug stipriai. Gal.. Ach, aš vis tiek bijojau. Dėl jo, galų gale dėl savęs..

- Palauk,- išlipau iš mašinos ir stovėjau prie jos. Jis ėjo tolyn.. Ne į parduotuvę, o klaidžiojo kažkur kitur.. Ėjo tiesiai.. Kur buvo paprastas keliukas. Tiksliau šaligatvis.

Be to, jis nieko neatsakė.

- Negi dabar mane ignoruosi?- šūkavau.

Jis ir vėl nieko neatsakė.

Uždariau mašinos duris. Apsidairiau, ar nėra mašinų ir sekiau paskui jį. Mus skyrė gal penkiasdešimt metrų, bet vis vien stengiausi jį pasivyti.

- Ei, ką aš vėl padariau?- toliau skayčiau pakankamai garsiai kalbėjau.

- Tu nieko. Aš kaip ir visada, dėl to kaltas.- pagaliau išgirdau šį tą iš jo lūpų. Bet jo veido nemačiau. Jis ėjo nuleidęs galvą ir man asmeniškai tai visai nepatiko.

- Harry, baik.. Palauk,- aš sekiau paskui jį. Ėmė lyti. 

Mano rūbai vis ėmė šlapti, darėsi šalta.. Pasidarė negera, bet vis vien sekiau paskui jį. Jis nė neatsigręžė. Tiesiog įžiūrėjau, jog jo įspūdingosios garbanos sušlapo ir pasidarė.. Nebe garbanos.

Pagreitinau žingsnį ir vis vien ėjau prie jo. Galiausiai jis prilėtino žingsnius.. Jie pasidarė ne tokie greiti ir ne tokie dideli kokie buvo prieš tai. Pagaliau jis dabar stovėjo galbūt už dvidešimties metrų nuo manęs. Ir jis nejudėjo. Aš po truputį ėjau, kol galiausiai pribėgau prie jo.

- Harry, kas tau?- sugriebiau jį už rankų.

Jis atsisuko.

- Aš nežinau, kas man darosi.. Man.. Nebegerai. Turbūt mane veikia,- jis vis dar buvo nuleidęs galvą. Nepakėlė jos.

- Papasakok man,- mano plaukai buvo lyg ką tik iš dušo. Pylė kaip reikiant.

- Nori kalbėtis lietuje?- jis vis dar nepakėlė galvos. Mane tai vertė jaustis.. Kaltai dėl to, kad jis toks. Kad jis toks.. Liūdnas. Jam reikia pagalbos. Ką tik supratau, kad jam reikia meilės.. O ne atstūmimo, kaip darau aš.

- Man nesvarbu,- ėmiau kalenti dantimis. Pasidarė šalta, nes vos pradėjus lyti, oras kaip reikiant atšalo.

Priėjau arčiau jo. Jis pakėlė galvą. Buvo užsimerkęs. Ir vos per kelias sekundes atmerkė savo žalias akis.. Jos buvo raudonos. Jis verkė. Prieš kelias minutes.

- Viskas gerai,- aš jį labai stipriai apsikabinau. Pripažinsiu, nebesu tokia šalta jam, kokia buvau prieš galbūt kelias savaites.

- Ne..- jis atstūmė,- nebūtina to daryti. Juk žinai, kad tai man reiškia per daug.

- Harry, leisk,- aš jo paprašiau. Žinojau, kad jam kad ir apkabinimas – bet vis vien padės. 

Jis atsipalaidavo. Lyjant lietui.. Puoliau į jo glėbį ir apkabinau jį. Jis mane taipogi apglėbė savomis rankomis. Priglaudė savo galvą prie mano.. Šlapios galvos. Mes stovėjom gatvėje dviese. Nuo lietaus buvo pilka, nesimatė nei atvažiuojančių mašinų, nei to, kas buvo tolumoje. Mes tiesiog stovėjom, apsikabinę. Aš leidau jam nusiraminti.

- Tau šalta?- jis tyliai ištarė.

- Nesvarbu..Tai tikrai nėra svarbu,- pasistengiau išspausti šypseną, kurios jis pamatyti galimybės neturėjo.

Jis nusikosėjo. 

- Žinai, nemanai, kad mums derėtų grįžti į mašiną? Parveščiau tave namo.. Manau, kad tau reikėtų persirengt.

- Pažadėk, kad nebeviršysi greičio.. Nes kitaip, aš bijau,- pripažinau.

- Viskas gerai.. Aš.. Atsiprašau.- jis dar kartą prispaudė mane prie savęs ir kvėpavo į mano galvą.

- Neatsiprašinėk.. Pamiršk tai ir nebekartok to.

Jis linktelėjo ir mes greitai parbėgom iki mašinos. Iš ties gerai, kad lijo. Mūsų niekas nematė, bet būti nepartrenktiems – irgi vos pavyko. Bet galiausiai pakankamai saugiai pasiekėm mašiną. Įsėdom į ją.

- Lyja kaip reikiant..- prakalbau.

Jis nieko neatsakė, tiesiog užvedė mašiną ir lėtai išvažiavo iš aikštelės. Džiaugiuosi, kad pagaliau galiu ir su juo jaustis kaip reikiant saugi. 

Po dvidešimties minučių ilgo ir saugaus kelio, pasiekėm viešbutį. Kadangi lijo dar pakankamai panašiai į taip, kaip lijo tuomet kai stovėjom apsikabinę.. Greitai nubėgau į namus. Praėjo daugiau nei pusė dienos.. Ir net nesinori tikėti tuo, kas buvo šiandien.

Lėtai atrakinau duris. Už mano nugaros stovėjo Harry. Jis nebuvo labai jau linksmas, bet nebuvo labai jau ir liūdnas. Jis stengėsi.. Būti neutraliu.

- Užeisi?- paklausiau.

- Jei galima, tuomet mielai.. Pasaugosiu tave.- maloniai ištarė.

Neišlaikiau ir nusijuokiau. Užėjau namo, o jis užėjo paskui mane. Užrakino kambarį. Nuėjo ir atsisėdo ant lovos, įsijungė kompiuterį, kurį šiandien atnešė iš mašinos. O kol jis buvo prie jo, aš radau laisvą minutę ir susiradusi patogius bei šiltus drabužius – tualete juos apsirengiau. Išsidžiovinau plaukus ir ėmiau čiaudėti. Kiek apsisuko galva, bet viskas gerai. Prisiminiau, kad šiandien pamiršau išgerti vaistus.. Damn. Spėju, kad būtent dėl to, jaučiuosi kiek prastai.

Prisėdau prie lovos. Atėmiau iš jo kompiuterį.. Įsijungiau alfą. Nežinau kodėl būtent ją, bet ten radau porą straipsnių apie Danielle ir Liam bei kitus, kurie dabar vieši  Lietuvoje.. Nuotraukos.. Kur jie užtikti visi kartu Lietuvoje.. Ir palatoje. Vakar. Ten matausi ir aš.

- Tu čia gražiai atrodai,- Harry pagaliau nusišypsojo.

- Ačiū,- ką daugiau daryt, jei nepadėkot?

Jis nusišypsojo. Toliau varinėjau pėlytės ratuką.. Jis pamatė kažką.. Ir nusišypsojo.

- Kodėl šypsaisi?- paklausiau.

- Manau, kad dabar kai ką sužinosi.. Stulbinančio. Arba bent jau.. Na žodžiu, paskaityk atidžiau straipsnių pavadinimus. Galbūt bus, nes aš nežinau, nesuprantu lietuviškai.

Po šių jo žodžių kaip niekada atidžiai skaičiau kiekvieno straipsnio antraštę, bet čia nieko ypatingo apart „One Direction nariai vieši Lietuvoje!“ bei „Lietuvos fanėms tikras džiaugsmas – Lietuvoje jų dievaičiai – One Direction!“ neradau. 

- Su kuo tai susiję?

- Pamatysi.

Gerai, jis mane sudomino. Prisiminiau, kad Facebook‘e yra pilna grupių kur pranešamos naujienos.. Pasirinkau vieną ir ten pamačiau.. Mano ir Harry nuotrauką?!

- Ar tu apie tai?- įbedžiau pirštą į ekraną.

- Ne,- jis atsiduso.

Ieškojau toliau.. Užtikau post‘ą, kad One Direction dabar yra Lietuvoje ir jokiai fanei nepasivaidens jei juos netyčia pamatys.. Ir dar ką pamačiau.. Jog viena mergina, to puslapio administratorė turi bilietą į 1D koncertą? Lietuvoje?!

- Jūs koncertuosit Lietuvoje?- nustebau.

- O, pagaliau radai,- nusijuokė,- taip. Tai buvo Zayn pasiūlymas. Nes jis skaitė tweet‘us kuriuos gavo.. Daug buvo iš lietuvių pusės. Tad, bilietai jau parduodami. Koncertas šią savaitę. Be to, jis buvo neplanuotas,- jis išsišiepė.

Ką tik prisiminiau, jog ankščiau.. Mano svajonė buvo ta, jog „One Direction“ koncertuotų Lietuvoje.. O dabar to net nesureikšminu, nes.. Jau buvau jų koncerte.. Ir asmeninį koncertą jei norėčiau, galėčiau gauti kiekvieną dieną.

- Apie ką galvoji?- jis mane drąsiai pertraukė.

- Turbūt, kad apie savo praeitį,- užsigalvojusi ištariau.

Suskambo durų skambutis. Susižvalgiau su Harry ir lėtai sėlindama lyg prie kokio grobio – atidariau jas. 

- Sveika,- jis mane apkabino.

- Niall?- nustebau,- iš kur žinai, kad aš apsistojusi būtent čia?

- Sakė Harry,- iš Niall balso buvo galima suprasti, kad jis kiek pavargęs. 

Nusišypsojau.

- Ei, Renalda? Kas ten per nuotraukos.. Visokiuose twitter‘io fanų puslapiuose?- jis iš karto keliavo prie temos.

- Ką?- nieko nesuprasdama.. Pažvelgiau į jį.

- Su Harry..- jis užėjo į vidų.

- Niall, ji neturi tau dėl to aiškintis,- įsikišo garbanius,- be to, labas.

- Bet jeigu pamatys Zayn?

- Jis man pats sakė, kad mane palikti su Harry yra pavojinga,- neištvėriau ir ištariau žodžius,- kad jis pats žino, kuo rizikuoja..

Niall pasijautė kiek nemaloniai.

- Nagi, nusiramink,- šyptelėjau Nialler‘iui.

Jis nedrąsiai žengė pirmyn. Harry vis dar sėdėjo ant lovos. Žiopsojo į televizorių, kartais pažvelgė į kompiuterio ekraną.

Nusivedžiau Niall paskui save. Jis nesipriešino. Tiesiog šypsojosi. Jam patiko, kad su juo elgiuosi priešingai nei su Harry – švelniai ir maloniai.

- Tai tu atklydai čia tik dėl kažkokių nuotraukų?

- Kaip man išvertė „google“ vertėjas, jos padarytos šiandien.. Prieš kelias valandas,- timpčiojo lūpą.

- Žinau. Buvo šioks toks nesusipratimas, nusiramink,- šyptelėjau.

- Tikiuosi.. Nes nenoriu, kad apgaudinėtum Zayn,- jis ramiai ištarė,- nenoriu, kad žaistum jo jausmais.- Niall buvo kaip niekad nuoširdus.

- Čia gal greičiau.. AI, nesvarbu,- nutilo Hazza.

Niall nuėjo prie šaldytuvo, išsitraukė kažkokį keistą valgomą dalyką.

- Galiu?

Linktelėjau.

Pusvalandį dar pasikalbėjom.. Nežinau kas nutiko, bet Niall labai parūpo Zayn.. Jis labai nuoširdžiai apie jį kalbėjo, lyg prieš kokį nors blogą dalyką kuris gali nutikti.. Lyg žinodamas tai, ko nežinau aš. Lyg saugodamas visų – Harry, Zayn ir mano draugystes.. Bet taip pat, jis kalbėjo atsargiai. Lyg nenorėdamas kažko išduoti, o galbūt man tik taip atrodo.

- Tai, gal papasakosit kas šiandien nutiko, kad visas internetas pilnas jūsų nuotraukų, kai buvot apsikabinę lietuje?

- Kur jūs buvot visą dieną?- greitai pakeičiau temą.

- Pasitikom Josh‘ą ir kitus.. Jie atskrido  koncertui,- nusišypsojo Niall.

- Ei biče, rimtai?- Harry į jį kreipėsi keistai, bet man tai patiko.

Niall nusikvatojo ir linktelėjo.

- Reikės susirinkti rytoj visiems..

- Zayn ligoninėj,- pridūriau.

- Kažin, kaip jam su ta brunete?- išsišiepė rudaplaukis.

- Pirmiausia, tai ji ne brunetė, o antra, niekaip. 

Harry ėmė juoktis. Tada surimtėjo.

- Vadinasi, tu dar nepažinai Zayn,- nusijuokė žaliaakis,- jis nepaleidžia tokių gražių panų kaip ji..

Sustingau.

- Gerai, baik, Harry,- ramiai įsikišo Niall.

Keičiau veido mimikas neturėdama ko pasakyt.

- Tai galbūt aš jau eisiu..- po penkių minučių tylos ištarė Niall,- mano kambarys yra šiame aukšte, jei ką, kvieskit..- garantuoju, jog jis nusprendė pasišalinti dėl to, kad čia būdamas jautėsi kiek nejaukiai.

Linktelėjau. Vos išėjus Niall, Harry vėl pradėjo kelti scenas. Nežinau pykčio, pavydo, ar dėl to, kad jis jautėsi absurdiškai..

- Žinai, gerai, kad tas nuotraukas patalpino į internetą.

Kreivai pažiūrėjau į jį.

- Galbūt pamatys Zayn..- jis ir toliau..

- Gal nutilsi?- išrėžiau.

- Aš tik juokavau.. Na, bet jeigu taip erzinu, einu pasivaikščioti.. Vakaras, tamsu.. Susirasiu kokią nors naktinę veiklą..- jis mane erzino.

- Harry?

- Ką?

- Nė nebandyk eiti kur nors vienas.

- Kaip tik liepsi..- šaltai ištarė ir pradėjo dainuoti kažkokią dainą.- bet vis vien einu iš tavo kambario.. Rytoj gal išleis Zayn. Reikės repetuoti,- apsimetė, kad dabar jam viskas gerai.

- Mhm..- atkirtau.

- Galiu gauti apkabinimą?- nusišypsojo,- kad naktį galėčiau miegot.

Nesispyriojau. Norėjau pakeisti mano ir jo santykius. Į šiltesnius, nei buvo prieš tai. 

(Naujai daliai 30 komentarų ir 40 like)