54 DALIS

- Pabusk,- šiaip ne taip šie žodžiai pasiekė mano ausis ir po truputį pradėjau pabusti. Supratau, kad šiandien Vilniuje be galo saulėta diena.. Tai paaiškėjo tada, kada pramerkiau akis. Jaučiausi žvalesnė.

Maniau, kad tuos žodžius ištarė Zayn, nes jie buvo ištarti kaip niekada švelniai, bet pasirodo sugebėjau sumaišyti moterišką balsą su Zayn. 

- Laikas gerti vaistus..- ir vėl tas pats mielas moteriškas balsas.

Prie pat manęs stovėjo seselė kuri rankose laikė tabletes kurias man liepė išgerti. Zayn dar miegojo.. Kai jis miega, jo veidas toks nuostabus..

- Kaip miegojai?- maloniai pasiteiravo seselė.

Ji pasirodė pakankamai draugiška, tik aš nesuprantu, kodėl.

- Aš..- padariau nedidelę pauzę,- gerai. Jaučiuosi kiek geriau.

Ji nusišypsojo. Tuomet iš savo šviesių rankų padavė man vaistus, kuriuos teko išgerti. Nesipriešinau, išgėriau ir nurimau.. Jai išėjus iš palatos apsižvalgiau po ją.. Buvau aš ir Zayn. Mielai išlipčiau iš lovos ir imčiau jį kutenti. Jis buvo toks mielas, kad norėjau jį užkutenti. Rimtai.

Bet visgi po dešimties minučių tylos paėmiau į rankas didelį iPhone išmanųjį telefoną ir pažvelgiau į laikrodį. Kažkodėl krūptelėjau kai pamačiau, kad dabar vos pusė septynių.. Jei kol būsiu ligoninėje man šiuos vaistus teks gerti kiekvieną rytą tokiu laiku.. Ne ačiū.

Nusprendžiau numigti. Nusisukau nuo Zayn, sumerkiau akis. Jaučiau, kaip viduje spurda mano širdis. Nežinojau kodėl. Atrodo, lyg ji jautė kažką.. Tik nežinau gero ar blogo. Sugniaužiau antklodės kamputį.. Ir galiausiai prisitraukiau jį ant savo rankų. Man pasidarė šaltoka. Tuomet tiesiog.. Sapnuose pradėjau skaičiuoti įvairias aveles ir šiaip visokius keistus padarus. Kol galiausiai užmigau.. Kaip man patinka miegas!!

* * * 

- Ššš..- nežinau ar sapne ar realiai girdėjau kažkur ir kažkada girdėtus be galo mielus balsus.

- Nepažadink jos.. Būk geras,- paprašė vyriškis.

- Nepažadinkit jų abiejų,- sukikeno vienas.

Norėjau atsimerkti, bet noras miegoti buvo daug didesnis.. Bet tie balsai sklindantys iš šios palatos man nedavė ramybės. Iš ties mane domino, kas čia sėdi. Pajudinau rankas, tuomet dar kartą pasimuisčiau, bet nusprendžiau, kad dar ne metas pabusti.

- Kokia ji graži kai miega..- išgirdau pagyras iš kažkieno lūpų.

- Tyliau, tai dar išgirs,- sukikeno mergina.

- Ei, gal ją pažadint? Nustebint?

- Nebūtina..- vėl kažkas kalbėjo.

Gerai gana. Man tai visiškai nebepatinka. Persisukau ant kito šono.. Sunku buvo iš tamsos kurią regėjau būdama užsimerkus pereiti į šviesą.. Išvydau daug veidų.. Bandžiau suskaičiuoti. Ir visi jie buvo pakankamai gerai pažįstami. Pirmiausia, tai jie buvo šeši. Keturi vaikinai ir dvi merginos. Merginos stovėjo prie mano lovos, o keturi vaikinai per viduriuką – tarp mano ir tarp Zayn lovos.

Sumirksėjau norėdama įsitikinti ar čia tikrai jie ir jos.. Ar čia tikrai Louis, Niall, Liam ir Harry, kuris jau pabudo ir ar tikrai man nuoširdžiai šypsojosi Eleanor ir Danielle. 

- Pabudai..- maloniai ištarė Dani.

- Danielle? Eleanor?- išsišiepiau ir iš karto pajaučiau, kaip man pasidarė lengviau,- ką jūs čia veikiat?

- Aš buvau apačioj..- į palatą įsmuko.. Paul?- O, Renalda, pabudai,- šyptelėjo.

Tai turbūt tik nuostabus sapnas.

- Atskridom rytiniu skrydžiu.. Viskas ekspromtu.- šyptelėjo Louis,- Renalda, leisk tave apkabint,- jis susižvalgė su El ir priėjęs prie manęs.. Pasilenkęs, apkabino mane.

Nusišypsojau. Niall apie kažką pasikalbėjęs su Paul – tiesiog šypsojosi savo nuostabia, miela šypsenėle ir atsargiai mane apkabino.

- Mes visi jaudinomės dėl tavęs.. Ir žinoma dėl Zayn,- jis sukuždėjo.

- Tai taip.. Miela ir neįtikėtina,- išspaudžiau ašarą.

- Ar tu verki?- nustebo Harry.

- Iš laimės,- šyptelėjau.- Pažadinkit Zayn.. Jau gana miegot,- pasiėmiau į rankas savo telefoną.. Visgi jau dvylikta.

Liam šiandien buvo kaip niekada tylus.. Bet Zayn pažadino per kelias minutes, nors ir kaip mano miegalius buvo stipriai įmigęs. Stebėjau Zayn reakciją. Ji buvo tokia juokinga. Jis į visus žvelgė taip lyg tai būtų netikra.. Visai kaip ir aš žvelgiau gal prieš penkias minutes.

- Ką... Jūs čia darot? Kada spėjot?- jis išsišiepė. Pažvelgė į kiekvieną iš čia esančių. Taip pat ir į mane.

- Mes jaudinomės dėl jūsų.. Tad pamanėm, kad atskrisim visi su savo antrosiomis pusėmis,- šyptelėjo.

- Oho..- ištarė Zayn,- netikėta.

Visi susižvalgė ir šyptelėjo. 

Nežinau kiek minučių, bet pakankamai ilgai kalbėjomės apie viską. Apie tai, kas kam yra.. Paul sėdėjo lyg netekęs žado, nieko nesakė.. Ypač tada, kai Zayn pasakė, jog jam plaučių uždegimas, o man mažakraujystė.

- Bet jūs.. Panašūs,- išsišiepė Eleanor. Už jos nugaros stovėjo mėlynakis Louis kuris nenustojo šypsotis. Jis buvo kaip niekada gražus.

- Kodėl taip manai?- pridūriau.

- Na.. Jūs vienu metu gulit toje pačioje palatoje.. Ir šiaip. Jūs skirti vienas kitam,- ji pažvelgė į Louis ir susikabino rankomis.

Nusišypsojau ir skaisčiai paraudau. Tai girdėti buvo taip miela.. Ir nuostabu. Džiaugiuosi, kad būtent Eleanor ir Louis taip pasakė, kadangi.. Jie kažkada buvo mano poros idealas. O dabar mano poros idealas – aš ir Zayn. 

- Lietuvoj visai neblogai,- šyptelėjo Niall.- yra gražių merginų..

- Niall, tiesa, kad tu turi merginą?- šyptelėjau.

Jis.. Akivaizdžiai susierzino, jog to paklausiau.

- Aš atsiprašau, jeigu.. Na.. Jeigu nenori, neatsakyk,- šyptelėjau.

- Neturiu, bet.. Turiu draugę,- jis visgi atsakė.

- Kad tu žinotum, kaip dėl tavęs džiaugiuosi.. Dabar visi penki vaikinukai bus užimti,- išsišiepiau.

- Ne visi,- įsikišo Harry,- nejaugi mane pamiršai?

Louis pažvelgė į jį. Leido jam suprasti, jog jam derėtų nurimti ir nekelti per didelių isterijų ar šiaip kokių bereikalingų scenų. Dabar, kai palatoje buvo visi – Liam ir Dani, Eleanor ir Louis, Niall ir Harry, aš ir Zayn bei kartas nuo karto į mūsų pokalbius įsimaišė ir Paul – atrodė, kad nieko netrūko. Tik man trūko mano mamos, tėčio.. Aš jų jau spėjau pasiilgti.

Galiausiai man ir Zayn atnešė pietus. Visi kiti leido mums pavalgyti, išskyrus Harry – jis liko prie pat mūsų ir kartais dirstelėdavo į mane. Aš stengiausi nekreipti dėmesio ir valgyti. Norėjau valgyti.. Pasiilgau to jausmo.

- Tu viską žinojai?- maloniai ištariau Hazza‘i.

- Ne.. Nors taip,- jis nesiruošė meluoti.

- Bet aš nemaniau, kad visgi jie sugalvos čia atvykti,- šyptelėjo Zayn.

Harry nieko neatsakė, tiesiog užmerkė akis ir arba man atrodo, arba ėmė snausti.

- Harry?- pakankamai negarsiai pašaukiau jį.

- Ką?- jis atsipeikėjo.

- Ką tu veikei naktį? Kodėl toks.. Mieguistas?- šyptelėjau ir ėmiau jį kamantinėti.

- Ne per daug nori žinot? Juk nesi mano mergina ar kas nors, kad turėtum teisę žinoti viską apie mano gyvenimą,- piktai atkirto.

- Ai taip, tu visiškai teisus,- su ironija pasivaipiau ir kiek pyktelėjau.

Jis atsirėmė į kitą, tuščią lovą ir ėmė snausti, bet gaila, į palatą kaip vijurkai įsisukusios Eleanor su Danielle jam to neleido padaryti.

- Harry, Louis ir kiti prašė, kad ateitum pasikalbėt,- šyptelėjo Danielle,- tikiuosi tu nieko prieš.

Harry pakilo nuo lovos, vieną kartą netyčia susvyravo į kitą šoną (nes buvo užsimiegojęs), bet galiausiai išėjo. Likau tik aš, Zayn, Eleanor ir Danielle.

- Kas gero Londone?- šyptelėjau.

- Londone?- nusijuokė Dani,- nieko. Viskas tas pats.. Laukėm jūsų grįžtančių, bet kadangi jūs nelabai teikiatės grįžti atgal, mes atvažiavom pas jus.

Nusišypsojau. Laukiau kol ką nors pasakys arba Eleanor arba Zayn. Bet atrodo, kad Zayn laukė kol aš pati ką nors pasakysiu.. Arba Eleanor aišku.

- Zayn, kaip tu?- pagaliau prakalbo ir Eleanor.

- Aš..?- jis susimąstė.- neblogai.

Būtent ant tų žodžių į palatą užėjo tiek mano, tiek Zayn gydytojas. Jis nusišypsojo ir prislinko prie Zayn lovos.

- Trys merginos..? Neblogai!- išsišiepė. Akivaizdu, kad šiandien jam nuotaika eilinį kartą labai gera. 

- Ir tik viena iš jų yra mano,- atkirto ir nusišypsojo.

Gydytojas.. Spėju pasijautė durnelio vietoj, todėl nieko nepasakė. Išsitraukė iš savo chalato kišenės tą patį elektroninį termometrą. Pamatavo temperatūrą.

- Atsibodo gulėti ligoninėj, ar kaip?- nusijuokė.

- Kodėl?- nieko nesuprasdamas ištarė Zayn.

- Tavo temperatūra yra trisdešimt aštuoni.. Dar vienu nukrito. Puiku,- išsišiepė ir lyg kokia balerina, išėjo iš palatos.

Keistas tas gydytojas, rimtai. Kažkoks labai jau suvaikėjęs arba besidžiaugiantis gyvenimu. 

Mes visi išlydėjom jį iš palatos, o Eleanor su Dani susižvalgė ir nusišypsojo. Pasijaučiau kiek nejaukiai.

Praėjo dalis dienos.. Su Louis, Liam, Niall, Harry, Zayn, kuris guli netoli manęs.. Eleanor ir Danielle.. Ir tai nuostabu. Nors ir guliu ligoninėj, bet kai šalia tokie žmonės (haha) tai turbūt vienos iš geriausių dienų mano gyvenime.

Kol tarp mūsų tvyrojo tyla.. Nes niekas nežinojo apie ką kalbėti.. Į kambarį kaip vijurkas įsisuko Louis. Jis buvo dėl kažko patenkintas, o paskui jį atsivilko Paul. Su susidomėjimu žvelgiau į juos visus lyg laukdama kol jie ką nors pasakys. Pastebėjau, kad Louis su Eleanor susižvalgė, Eleanor pradėjo šypsotis. Louis pirmiausia priėjo prie Zayn, jam kažką sukuždėjo taip tyliai, kad aš nesugebėjau nugirsti. Zayn linktelėjo.

- Tai nebuvo tai, ką noriu pranešti,- išsišiepė mėlynakis.

Zayn susidomėjęs pažvelgė.

- Turiu kitą gerą naujieną..

- O kokia ta, kurios aš negirdėjau?- įsmeigiau savo žvilgsnį į mėlynas Louis akis.

- Na, tau dar nebūtina žinoti,- nusišypsojo,- manau, kad Zayn vėliau tau pats pasakys..

- Tai sakyk dabar, ką nori pasakyti mums visiems,- nekantraudama ištariau.

- Na,- jis nedrąsiai apsižvalgė po patalpą.- manau, kad reikėtų, jog susirinktų visi. 

Eleanor priėjo prie Louis ir paėmė jį už rankos. Danielle iškėlė ranką rodydama kažkokį ženklą. Ir išėjo iš palatos. Kaip supratau atsivesti kitų.

- Ar tai gera naujiena?- ėmiau kamantinėti.

- Manau, kad gera,- išsišiepė Louis ir pažvelgė į Eleanor. Ji paraudo.

Tiesą sakant nesupratau kas vyksta, bet vis tiek nusišypsojau. Galiausiai tą nemalonią tylą pertraukė juokas, kuris vis artėjo prie mūsų palatos. Pagaliau atsidarė durys. Liam su Danielle – šypsojosi vienas kitam ir laikėsi už rankų, o Harry ir Niall kaip supratau apie kažką šmaikštavo.

- Na, mes čia jau visi,- maloniai ištarė Dani.- Dabar laukiam tavo žinios, kurią tu puikiai sugebėjai nuo mūsų nuslėpti,- pridūrė?

- Ei rimtai, ką sumąstei?- linksmai išsišiepė Niall.

- Gerai, leiskit atsikvėpti.- ištarė Lou.

Jis įkvėpė. Iškvėpė ir tuomet nusišypsojo.

(Naujai daliai 40 like ir 30 be mano komentarų. Jeigu bus ir jei spėsiu parašyt įkelsiu šiandien. O dabar su pirma mtt vietaa!! :*** ir sėkmės ryt jei neįkelsiu šiandien dalies - mokykloje!)