8 DALIS

Prakeikto žadintuvo šiam rytui man nereikėjo. Saulė per daug įšildė kambarį, todėl pasidarė tiesiog šilta, pakankamai šilta ir pabudau. Prisiminiau vakarykščius įvykius, kurie vyksta nerealiai greitai – nesuprantu tiesiog pati, kaip man viskas netikėtai taip pavyko? Bet nesistengsiu galvoti daug apie tai, kadangi bijau, jog visas šis nuostabus sapnas gali imti ir netyčia baigtis..
Vos po kelių minučių apsirengiau paprastai ir patogiai – jau vakar pastebėjau, kad daug kas rengiasi taip, kaip tiesiog yra patogu, bet ne taip, kaip Lietuvoje.. Bet kodėl aš lyginu Lietuvą su Londonu? Lietuvai dar toli gražu iki tokio nerealaus žemės kampelio kaip Londonas! Viskas, visas mintis šalin , visas mintis šalin! Susišukavau savo plaukus, truputį pasidažiau, užkandau ir prikėliau tėtį kuris vikriai susiruošė, kad mane nuvežtų į mano naują mokyklą, kuri man jau pradėjo patikti.
- Tai kaip vakar?- vairuodamas automobilį bandė užmegzti pokalbį tėtis.
- Viskas buvo nerealiai gerai..- pažvelgiau pro langą.
- Papasakosi, kas buvo?
- Ai nieko ypatingo..- nutylėjau.
- Sakei, kad buvo nerealu, o kai paklausiau kas jau tokio nerealaus buvo.. Sakai nieko,- nusijuokė tėtis ir mašina sustojo.
- Papasakosiu vėliau! O dabar iki,- šyptelėjau ir pagriebusi kuprinę nulėkiau į mokyklą.
Keist būti tarp šimtų nepažįstamų, ypač kai čia visi anglai ir su jais man dar sunku, bet ir visai nesunku susikalbėt. Svarbiausia, kad susikalbu su Zayn, Harry, Liam, Louis ir Niall, o visa kita nesvarbu. Laukdama pirmosios pamokos, pastebėjau, kad ateina vis nauji veidai mano gyvenime.. Jie visi atrodė nuoširdūs, o tų veidų savininkai nepasididžiavę priėjo prie manęs ir pakalbino, susipažinom.. Čia žmonės draugiški, tačiau labiausiai iš visų laukiau Amandos, kol ji ateis.
Ir štai – ji greitai padėjusi kuprinę pribėgo prie manęs.
- Labas!- nusišypsojo. Pastebėjau, kad rankose ji kažką laikė.
- Sveika,- šyptelėjau.
- Pameni, vakar minėjau, kad kai ką pasakysiu apie One Direction?- ji iš kart puolė prie temos.
- Žinoma..- šyptelėjau,- visą naktį galvojau ką man pasakysi,- nusijuokiau.
- Štai,- padavė ji man vokelį.- pasižiūrėk.
Atklijavau jį ir negalėjau patikėti – ten buvo One Direction koncertas, kuris vyks vos po vienos savaitės!
- Kodėl man?- negalėjau nesišypsot ir nespurdėt iš laimės.
- Na, siūliau kitai draugei, ji negali, o kitos jau turi bilietus, tad manau, kad būtų puiki proga susipažinti su tavimi labiau, ypač jų koncerte.
- Ačiū, labai! Lėksim abi!- iš džiaugsmo apkabinau ją.
Suskambo skambutis. Pirmas, antras, trečias, ketvirtas.. Ir taip lėkė pamokos. Per jas visas galvojau apie šiandien būsimą susitikimą su Zayn. Ką jis sumanė? Ir ar man vertėtų pasakyti Amandai, kad aš juos po truputį pradedu pažinti asmeniškai? Bet ne.. Nenoriu, kad dėl to, jog su jais bendrauju prie manęs lįstu žmonės. Paskutinė pamoka – ji lekia greitai.. Ir geriausia yra tai, jog jokių namų darbų.. Po paskutinės pamokos paskambinau tėčiui, kad jis atvyktų manęs parsivežti ir telefone radau  SMS žinutę nuo nepažįstamo numerio, kurio tekstas savaime suprantama yra angliškas.. Teko perjungti mano galvos kalbą į anglų. Žinutėje buvo toks tekstas „ Labas, čia Zayn. Tikiuosi niekas nepasikeitė? ;) jei pasikeitė, būtinai pranešk! Iki susitikimo“.“
Zayn, argi manai, kad gali kas nors pasikeisti dėl mūsų susitikimo?!

(komentuojam.. dabar taip :D bent 5 komentarai naujai daliai. ŽODIS dar nesiskaito.)