51 DALIS

Gal keletą minučių sėdėjau ir nujudėjau. Tie du jo žodžiai „violetinį megztuką“ man daug ką priminė. Negero. Prisiverčiau save pakilti nuo lovos. Susiradau jo lagaminą, kuriame buvo jo drabužiai. Ištraukiau tamsiai rudus džinsus, o apačioje lagamino radau violetinį megztuką. Ištraukiau jį, sugniaužiau rankose. Atsisėdau ant lovos ir nekalbėjau. Tiesiog pajaučiau, kad mano skruostais pradėjo riedėti ašaros. Stipriai suspaudusi megztuką ir įsmeigusi savo žvilgsnį į jį, padėjau jį sau ant kelių. Ir neatleidau jo. Pažvelgiau į Harry. Jis atsisuko. Pamatė mane verkiančią. Akivaizdžiai susinervino, mėtė žvilgsnį, bet lyg stengėsi neišsiduoti. 

- Kodėl verki?- drebėdamas ištarė. Na, suprantama, juk jis turbūt ką tik iš vėsaus o gal ir ne.. Dušo.

- Kodėl verkiu?- pašaipiai ištariau,- tu klausi, kodėl aš verkiu?

- Ei, aš rimtai nieko nesuprantu.- jis prisėdo šalia manęs.

Atsistojau nuo lovos ir sviedžiau tą megztuką tiesiai į grindis. Mano akys buvo pilnos ašarų kaip prieš penkias ar ten šešias dienas.

- Aš tavimi pasitikėjau.- apgailestaudama ištariau.

- Ką ir vėl padariau?- jis žiūrėjo nieko nesuprasdamas. Žvelgė tai į megztuką, tai į mane.

- Neapsimetinėk. Aš prisimenu, kad prievartautojas buvo su violetiniu megztuku. Tokiu kaip tavo.

- Tu manai, kad aš tave išprievartavau?- iš nuostabos, jis išsižiojo.- Tu turbūt neįsivaizduoji, kiek Londone vaikinų turi tokį megztuką.. Nesureikšmink to, Renalda.- jis kalbėjo rimtai.

- Per daug sutapimų, Harry.. Aš tave laikiau draugu, laikiau žmogumi, kuris man padeda.. Tu mane guodei, o pasirodo tu ir esi tas suknistas prievartautojas?!- mano tonas buvo kaip niekada aukštas. Savo ranka nusivaliau ašaras.

- Juk pati žinai, kad aš to negalėčiau.

- Per daug sutapimų, supranti? JŲ YRA PER DAUG,- aiškinau jam,- ką tu po galais tą vakarą veikei? Pasakysi, kad spoksojai į televizorių? Nepatikėsiu. Šiandien ryte tu lindai prie manęs, bandei nusiversti į lovą. Pasakysi tai buvo netyčia? Ką tu bandai apgauti?!- priekaištavau jam.

Jis tylėjo, nieko nesakė. Laukė pratrūkstančios manęs dar kartą.

- Kodėl visą laiką, kai tai įvyko, tu vengei manęs, bet tuo pačiu bandei priartėti? Bandei gauti mano pasitikėjimą? Puiku, tu ką tik jį praradai,- nusisukau nuo jo veido.

- Tai tik keli galimi sutapimai, tiksliau pastebėjimai. 

Jis pakilo nuo lovos, artėjo prie manęs. Bet jis buvo nusiminęs.

- Traukis nuo manęs,- mano akys ir vėl buvo pilnos ašarų,- dink.

- Galiu pagaliau ir aš prakalbėti?- jis ramiai ištarė. Ir vėl priartėjo prie manęs, suėmė už rankų.- tu nusišneki.

Piktai pažvelgiau į jį.

- Aš nusišneku? Trauk savo rankas nuo manęs.

- Tu per daug viską sureikšmini, supranti? Manai, aš būčiau toks kvailas? Jei būčiau tave išprievartavęs, būčiau prašęs atnešti šį megztuką? Tu nusišneki.. Tu per daug sukrėsta ir per daug viską sureikšmini. Aš negalėčiau to padaryti mylimam žmogui.- jis gynėsi.

- Kurgi ne. O šiandien nesiskaito? Pats sakei, kad nori manęs. Tu visada taip.

- Tu per daug šalta man. Tu manęs nevertini. Nesupratu, kaip atsilaikai būdama šalia manęs ir nepradedi ko nors kvailo.. Kitos fanės naudotųsi proga.

- Aš jau nebe fanė, supranti? Aš jau esu kai kas daugiau.- apsiraminau.- Be to, akivaizdžiai matosi, kad kažkas tave slegia. Aš net.. Nemaniau, kad tu..

- Aš to nepatvirtinau ir nesiruošiu patvirtinti, nes tu išsigalvoji,- šyptelėjo,- taip ar taip, tavimi niekas nepatikės. 

Aš piktai pažvelgiau į jį.

- Zayn patikės. Jis žinos, kad aš nemeluoju.

- Tai nesąmonė, supranti? NESĄMONĖ.

Nusivaliau ašaras. Atsidarė durys, grįžo Zayn. Pasiėmusi savo drabužius, nieko jam nesakius nuėjau į vonią, persirengt. Viduje pasidarė kiek negera, kad apkaltinau Harry. Gal ten tikrai ne jis? Bet.. Manau, kad jis. O gal visgi ne? Gal tikrai viską per daug sureikšminu? Kiekvieną detalę kurią prisimenu?

- Renalda, tu dar ten ilgai?- pasibeldė į duris Zayn.

- Ne, aš tuoj,- sušnypščiau.

Po keletos minučių išlindau iš vonios, susidėjau kitus drabužius į savo lagaminą ir atsisėdau ant lovos. Buvau nuleidusi galvą. Zayn man kažkoks be galo keistas. Nekalbus, liūdnas, kiek prisimerkęs, ne toks žvalus. Jis serga, ar ką?

* * * 

Po dešimties minučių aš ir Harry stovėjom lauke, laukėm ateinančio Zayn. Aš stengiausi į Harry net nežiūrėti nors norėjau imti ir klausinėti begalės dalykų. Bet tuo pačiu viduje ir jaučiau, kad blogai padariau apkaltinusi jį. Gal iš tiesų ten ir ne jis. Kartais žvilgtelėjau į Harry nusiminusį veidą, tuomet tyliai prisėlinau prie jo ir jį apkabinau.

- Atsiprašau,- sukuždėjau jam į ausį.- Aš per daug įsikarščiavau.

Jis mane stipriai apkabino. Ir nepaleido. Bet aišku aš ir neprašiau, kad paleistų.

- Viskas gerai,- pasistengė išspausti nuoširdžią šypseną,- aš nepykstu. Suprantu tave.. Suprantu kaip tu jautiesi ir kiekvieną panašumą sureikšmini. Viskas gerai. Svarbiausia, kad tu supratai, kad aš tikrai to negalėčiau padaryt.

- Aš atsiprašau..- dar kartą tyliai pakartojau. 

Prisėdau ant suoliuko, susiėmiau už galvos.  

- Kas tau?- jis rūpestingai keliais dideliais žingsniais priėjo prie manęs.

- Nežinau.. Pasidarė negera, kaip ir ryte.

- Tu tokia išbalus...-susinervino Hazza.

- Viskas gerai. Manau.. Ei, ateina Zayn,- pamačiau, jog jis užrakinėja duris,- nekalbėkim apie tai.

Jis linktelėjo bet tuo pačiu ir susierzino. Zayn priėjo prie mūsų, buvo kažkoks be nuotaikos, liūdnas. Maniau, kad bent einant atsisveikinti su Palanga jis nusišypsos. Na, jis laikė mane už rankos, bet buvo nuleidęs galvą. Kol Hazza nuėjo nusipirkti gumos, mes likom su Zayn dviese.

- Dabar viskas,- rimtai ištariau ir sunkiai atsidusau,- pasakyk, kas tau yra?

- Aš nenoriu tavęs jaudinti,- tyliai sumurmėjo.

- Sakyk dabar pat,- maldaujamai ištariau.

- Nieko baisaus.. Nežinau, tiesiog kiek skauda krūtinę, kiek negera, bet praeis,- nusikosėjo.

Keistai pažvelgiau į jį. Nemanau, kad tai yra gerai. Dar pasikalbėjau su juo apie tai, bet jis nenorėjo per daug leistis su manimi apie jo negalavimus į kalbas.

Vėliau visi trys nužingsniavom ant tilto. Žmonių kaip ir visada buvo daug. Tiesą sakant man kaip ir visada nemalonu vaikščioti ant tilto.. Aš tiltais niekada nepasitikiu, ypač, kai jis dar tokiame gilyje. Zayn mačiau irgi jautėsi kiek nejaukiai, bet to nesakė. O gal, net ne dėl to. Bet nepaisant to, pastovėjom ant tilto, nusifotografavau su jais abejais.. Nufotografavau juos abu – nuotrauka gavosi iš ties labai miela. Pagaliau Zayn išspaudė šiokią tokią nuoširdžią šypseną. 

Dar kartą pasivaikščiojom Basanavičiaus gatve. Daug kas į mus žvelgė nutaisę keistas išraiškas, kai kurios mergaitės išsitraukė fotoaparatus.. Gerai, kad Harry buvo su kepure ir šiaip, kad nebuvo toks pastebimas, koks galėjo. Nuėjom į kavinę, bandėm ką nors užkąst.. Zayn su Harry valgė, tačiau aš, savo maistą kurį užsisakiau tik badžiau šakute, kadangi maistas man visiškai nelindo. Tiek Zayn tiek Harry klausinėjo, kodėl nevalgau, kas yra. Lyg aš pati žinočiau.

Galiausiai parėjom į namuką, susirinkom daiktus ir sutvarkėm jį. Harry nusivežė savo lagaminą, o lyg ir viską sutvarkius, pamačiau Zayn, sėdintį ant lovos. Paėmiau jį už abejų jo švelnių rankų ir pakėliau jį nuo lovos. Tuomet apkabinau, delnais prisiglaudžiau prie jo veido. Pabučiavau. Pažvelgiau į jo akys. Jos blizgėjo.

- Aš labai tave myliu,- dar kartą jį pabučiavau.

- Aš tave.. Irgi,- tyliai sušnabždėjo. 

Jis mane apkabino. Bet vis dar buvo liūdnas. Pajutau, koks karštas jis yra.. 

Susidomėjusi pažvelgiau į jį. Po keletos minučių atidavėm raktelį nuo namo ir nupėdinom iki mašinos, o vėliau įsėdom į ją. Pajudėjom iš Palangos į Vilnių ir aš žinau tik tiek, kad mūsų laukė be galo ilga kelionė namo.. Juolab, kai išvažiavom septintą valandą vakaro.

* * * 

Kelionė buvo kiek nuobodi. Kalbėjomės apie nedidelius nuotykius Palangoje.. Dabar dar labiau manau, kad tas violetinis megztukas yra tik sutapimas. O gal ne. Nežinau, bet esu per daug pavargusi, jog kažką aiškinčiausi.

Vos atvykę nusinešėm daiktus į viešbutį, Harry susimokėjo už nakvynę vienai nakčiai kitame kambaryje, todėl su Zayn turėsim paskutinę naktį laisvės. Rytoj pieš išskrendant nueisiu aplankyti draugų.. O tuomet.. Po savaitės ir vėl čia atskrisiu, nes reikės laikyti baigimo testus ir panašiai. Na ten ne testai, bet kažkas panašaus. Zayn atsiduso, nusikosėjo. 

Susinešėm visus lagaminus vienai nakčiai. Na, tiksliau kelis, kurių prireiks. Įsitaisėm.. Pavakarieniavom, nors aš ir vėl suvalgiau kelis kąsnius, grįžom į kambarius. Zayn palindo po dušu. Aš žiūrėjau įvairias laidas kurias rodė, kartas nuo karto girdėjau Zayn kosulį.. Kodėl jis taip kosėja?

Būtent mano apmąstymus pertraukė Zayn, kuris išlindęs iš dušo buvo apsidengęs rankšluosčiu, visas šlapias.. Nuo jo tamsių plaukų varvėjo šalti vandens lašai. Žinojau tai, nes buvau visai šalia ir jaučiau lašus ant mano rankų. Jis dusliai nusikosėjo. Sunerimusi pažvelgiau į Zayn, tuomet priglaudžiau delną prie jo kaktos. Ji buvo labai karšta.

- Zayn, tu karščiuoji?!

(Dalis nėra superrrilga bet šis tas. Be to, būtų ilgesnė, būtų buvus ilgiau, bet būdama prie pc dariau pauzes, nes nesveika skauda galvą ir nepraeina.. :/ naujai daliai mmm..)