50 DALIS

Būčiau dar miegojusi, bet mane pažadino tame viename kambariuke esantis triukšmas. Bjaurus triukšmas kuris nė nebandė man leisti miegoti.. Dar porą kartų apsiverčiau ant kito šono, bandžiau apkabinti Zayn. Bandžiau tol, kol galiausiai apkabinau jį. Na tikriausiai jį, nors manau, kad ne jį. Kūnas buvo kiek kitoks nei Zayn. Kiek vėsesnis, oda ne tokia glotni. Bet vis tiek vieną ranką laikiau uždėjusi ant jo krūtinės. Ir snaudžiau. Jis mane apkabino ir leido man išgirsti kikenimą. Gerai, nors ir kaip norėjau miegoti toliau, teko nebemiegoti. Sunkiai atmerkiau vokus ir mano mėlynos akys išvydo.. Kai ką, nuo ko staigiai patraukiau ranką.

- Ką tu darai Zayn lovoj?? - rimtai ištariau, o gal tiksliau mekenau. 

- Zayn išėjo..- šyptelėjo žaliaakis,- mes vieni.- sušnabždėjo man į ausį, kuri buvo paslėpta.. Plaukų dėka.- mes visiškai vieni..

Pakilau nuo lovos.. Pajaučiau jo įsmeigtą žvilgsnį į mane. Piktai žvilgtelėjau į Harry.

- Dink iš mano lovos,- parodžiau pirštu į jo lovą,- eik į savąją.

Buvo akivaizdu, kad jis nė nesiruošia lipti iš mūsų su Zayn vietelės.

- Aš tau kartoju, DINK,- vos nepradėjau rėkti.

Jis nusikvatojo.

- Juk aš tau nieko nedariau, tu pati mane apsikabinai,- pradėjo mane erzinti.- ar tai kažkas blogo?

- Kur Zayn?- paklausiau ne į temą.

- Sakė po poros valandų grįš, nueis pasivaikščiot, tada prie jūros..- kiek prikimusiu balsu ištarė.- Sakė, kad negali užmigti.. Be to jis išėjo gal prieš dvidešimt minučių, tad laiko turim sočiai..- šyptelėjo.

- Aš eisiu pas jį,- išpyškinau,- supratai?

- Nebūk tokia pikta.

Apsisukau ir nuėjau į vonią. Užsirakinusi duris abejomis rankomis atsirėmiau į kriauklę ir nuleidau galvą. Keletą minučių pamąsčiau. Tuomet galvą pakėliau ir pažvelgiau į veidrodį. Jame pamačiau šviesiaplaukės, mėlynakės, su išblyškusia oda veidą. Susivėlę plaukai, pavargęs veidas.. Būtent taip aš atrodžiau. Pasukusi kraną į šiltą pusę, švelniai nusiploviau veidą. Pasišukavau.. Įkvėpiau ir atsirakinau vonios duris. Išėjau iš jos. Harry vis dar gulėjo mano ir Zayn guolyje, tačiau pamatęs, kad išėjau iš vonios išsišiepė. Labai plačiai.. Pasimuistė ir išlipo iš jos. Nusišypsojau. Bet mane suerzino tai, jog jis nuleidęs galvą, bet šypsodamasis artėjo vis arčiau manęs. Bandžiau su juo prasilenkti, bent ant tų vietų, kur po išprievartavimo – kelios mėlynės, pajaučiau Harry rankas. Jos nespaudė manęs.

- Tu pyksti, tiesa?- ramiai išlemeno.

- Jeigu paleisi, tuomet nepykstu.

- O jeigu nenoriu tavęs paleisti?- jis priartėjo dar arčiau,- o jeigu nenoriu? Jeigu noriu būti su tavimi? 

- Paleisk.- ramiai ištariau.

Jis alsavo į mane. Jis įsmeigė savo tobulą žvilgsnį į mano akis. Jis buvo lyg.. Apdujęs, bet tuo pačiu toks ir nebuvo.

- Aš taip suknistai pavydžiu Zayn,- jis vis dar perskrodžiančiu žvilgsniu žvelgė į mane,- aš jam taip pavydžiu, kad jis turi tave.. Kad jis gali mėgautis tavo bučiniais, apkabinimais, tavo kūnu..- nužiūrėjo.

- Harry.. Baik,- mano širdis ėmė vis stipriau daužytis.

- Negaliu! Supranti? Negaliu,- vos ne piktai ištarė.

- Tai pradėk galėt, tiesiog paleisk mane..- šaltai tariau ir neištvėrusi, nudelbiau akis žemyn.

Jis to nepadarė. Jis nepaleido manęs ir akivaizdžiai nesiruošė to daryt. Jis nestipriai leido man lyg „trenktis“ į sieną. Tuomet rankomis atsirėmė į ją. Jis buvo kaip niekada arti manęs.

- Aš tave myliu, supranti? Ir man sunku matyti, kad esi su Zayn. Ne su manimi. Man sunku matyti kaip tu jį apkabini, kaip su malonumu jį bučiuoji, o aš iš šono turiu viską stebėti.. Nors norisi ateiti ir susikeisti vietomis su juo.. SU tavo idealu..- pasityčiojo.

- O man sunku matyti, kad tu liūdi žinodamas, kad tu niekada neužimsi jo vietos.

- Niekada nesakyk niekada,- su lig šiais žodžiais prisiminiau Justin Bieber dainą – „Never Say Never“.

Būtent po šių žodžių, jis nužvelgė mane. Aš susinervinau. Jis artėjo, artėjo, artėjo kol galiausiai jo nosies galiukas lietė manąjį. Jis šyptelėjo ir vėl nuliūdo. Jis stengėsi mane pabučiuoti. Jis po truputį artėjo.. Vis arčiau jaučiau jo alsavimą.. Dūsius.. Jaučiau, kaip jo viduje lyg kažkas virpėjo.. Jam pavyko. Jis prilietė savo šiltas lūpas prie manųjų. Bet tik prilietė. Jis dar manęs nepabučiavo.

- Niekada, nesakyk niekada..- šį kart jis nebeglaudė savo lūpų. Dabar jis įsidrąsino ir mane pabučiavo.

- Harry, ne,- abejomis rankomis atsirėmiau į jo krūtinę ir atitraukiau jį nuo savęs,- nenoriu suteikti tau tuščių vilčių supranti?- nuoširdžiai iškošiau pro dantis.

- Bet tu nesipriešinai..- jis ir vėl stengėsi priartėti.

- Pamiršk tai.. Mes tik draugai, supranti?- kalbėjau atlaidžiai, net pati nežinau kodėl. Nenorėjau jo įskaudinti, nenorėjau susitikti su jo žvilgsniu dar kartą.

Jis užrakino duris. Neištraukė rakto. Keistai pažvelgiau į jį. Ir vėl pažvelgiau.

- Ką tu po galais darai?- ir vėl jaučiau jo rankas ant manųjų.

- Tiesiog leisk..- jaučiau, kaip jis vienos rankos pirštais perbraukė per mano pusnuogę šlaunį. Jis pasistengė mane pabučiuoti.- aš noriu tavęs..- jam manęs pabučiuoti džiaugiuosi, kad nepavyko. Jaučiau lyg jis bandė jėga mane nuvesti į kambarį, bet aš nesileidau. Jis bandė nugriauti mane ant lovos, kad būčiau bejėge. Bet aš nesileidau. Nesu tokia silpna, kokia atrodau.

- Atstok,- ir vėl nustūmiau jį ir nuėjau į vonią. Užsirakinau ir nenorėjau iš ten išlįsti, kol negrįš Zayn. Ai tiesa, juk raktas neištrauktas, reiškia, kad Zayn net ir norėdamas, neįeis namo. Velnias.

- Nagi, išeik iš vonios..- jis savo viliojančiu balsu bandė mane ištempti iš jos.

- Harry, nusiramink ir atstok. Kol nesiliausi, aš iš vonios neišeisiu.- stengiausi nepasiduoti.- juk pats žinai, kad tau nėra prasmės taip elgtis.- šyptelėjau.

- Dieve, Renalda, tau sunku? Vieną bučinį, sunku? Kiek prakeiktų dienų aš jo turiu laukt? Kiek prakeiktų savaičių turiu apie jį svajoti?- piktai vos nerėkė.- Kodėl tu negali manęs suprast? 

- Nebent į skruostą,- užbėgau jo žodžiams už akių.

- Aš noriu normalaus bučinio, supranti? Normalaus bučinio. Juk aš tavo draugas.

- Draugai į lūpas nesibučiuoja.- vis dar tupėdama prie durų kalbėjausi su už jų esančiu asmeniu. 

Jis nutilo. Išgirdau, jog jis ištraukė raktą. Kiek palengvėjo, bet tuo pačiu toks jausmas, kad užkrito sunkus akmuo.

- Dabar išlysi?- nusiminęs tiesiog.. sukuždėjo.

Užsimečiau šilkinį chalatą, kurį turėjau ir Druskininkuose. Tuomet tyliai atrakinau duris ir išėjau iš vonios. Harry vis dar tykojo manęs kaip grobio netoliese. Jis ir vėl slinko arčiau manęs. Vėl įlindau į vonią, bet durų neuždariau.

- Jei lįsi, vėl užsirakinsiu,- išspaudžiau piktdžiugišką šypseną.

Jis apsisuko ir nuėjo atgal. Iš spintos išsitraukiau drabužius, persirengiau, kad nekelčiau jam jokių pagundų. Sutvarkiau lovas ir į rankas pasiėmiau telefoną. Dabar iš Harry nemačiau jokio meilės požymio, nes jis mane paprasčiausiai ignoravo.

- Klausyk, Harry. Aš tavęs kaip vaikino nemyliu, supranti? Aš myliu Zayn, supranti?- ir vėl uždaviau tą patį klausimą,- aš nenoriu tavęs skaudinti, aš noriu, kad tu būtum velniškai laimingas!- išspaudžiau šypseną,- ir..

- Laimingas galiu būti tik su tavim,- pridūrė, bet neatsisuko. Spoksojo į MTV kanalą.

- Manau, kad man nepavyks.. Aš su Zayn, jis tas, kurį myliu, ne tu.- stengiausi tai tarti kuo nuoširdžiau.

- Tai palik jį.

- Aš negaliu.

- Gal tu tiesiog nenori?!

 Pasistengiau nekreipti į jį dėmesio. Nuėjau į balkoną, žvalgiausi. Būtent tuo metu kai pamačiau grįžtantį Zayn – man paskambino mama, todėl mažiausiai dvidešimt minučių kalbėjausi su ja telefonu. Jau prasidedu pasiilgti Londono, šeimos, bet net nupurto kai prisimenu, jog turėsiu papasakoti, jog mane išprievartavo mamai. Net neįsivaizduoju kaip pradėsiu pokalbį šia tema.

Galiausiai baigiau pokalbį. Pamačiau Zayn žiūrintį televizorių. Apsikabinau jį ir pabučiavau, bet prieš tai padarant mačiau, kaip Harry žvelgė į mane.

- Jau spėjau išsigąsti, kai neradau tavęs šalia manęs ryte,- dar kartą pabučiavau.

- Harry, sakė, kad pasakys, jog..

- Jai jau tai sakiau,- įsikišo. Kramsnodamas sausainį. Hm.

Zayn kiek piktokai dėbtelėjo į jį.

- Zayn, kas yra?- švelniai glosčiau jo veidą. Mačiau, kad jis yra be galo sunerimęs, bet nežinojau kodėl.

- Man.. Nėra nieko,- atsiduso,- nėra nieko..- pakartojo.. 

Susiraukiau ir nudūmiau atsigerti vandens, kadangi pradėjo labai troškinti. Bet eidama pristojau. Ėmė suktis galva. Pirmą kart.. Seniai nejutau to svaigimo jausmo.

- Kas tau?- pribėgęs prie manęs paklausė Harry. Zayn stovėjo jam už nugaros. Jis nesureagavo taip greitai, kaip garbanius.

- Nežinau, tiesiog pasidarė silpna.. Apsisuko galva, pakirto kojas.

- Tu ką nors valgei? Apskritai, neskaitant vakar, kai valgei su mumis – tu ką nors valgai?- jis stengėsi, bet jam nepavyko rišliai dėlioti žodžių į vieną sakinį.

- Turbūt, kad ne.. Na, užkandu ką nors, ką randu šaldytuve.

Zayn atsiduso.

- Nenoriu, kad tavo organizmas nusilptų, brangute,- jis prasiskverbė pro Harry ir pabučiavo mane į skruostą.- aš greit grįšiu. Kai grįšiu buk susiruošusi.. Nueisim ant tilto atsisveikinti su Palanga.- jis išėjo pro duris.

Nuėjau ir atsisėdau ant lovos. Susimąsčiau. Zayn šiandien vos ne visą dieną klaidžioja Palangos gatvėmis vienas, lyg mūsų santykius būtų ištikusi krizė. Lyg mes susipykę, lyg jis mane apgaudinėja arba aš jį. Lyg dėl to kaltas Harry. Lyg dėl to, kas vyksta esu kalta aš. Dėl to, kad esu neapdairi.

 Harry nuėjo į vonią, išgirdau vandenį, kuris sunkiais lašais daužėsi į dušo kabinos pagrindą. Spoksojau į televizorių, į telefono ekraną, kadangi parašiau Monikai, Kajui, Karoliui, Agnei, Karolinai, Lukui.. Bet negavau dar nei vieno atsakymo. Tai mane vertė jaustis kiek blogai... Harry išlindo iš vonios, visas šlapias.. Buvo prisidengęs tik rankšluosčiu. Bet tai manęs visiškai neviliojo. Vanduo sunaikino jo garbanas.. Liko tik šlapi jų „likučiai“ kurie žinojau, kad atsigaus, vos jam išdžiovinus galvą. Bet jis vis tiek gražus. Kaip ir visada.

- Renalda, gal gali iš mano tašės atnešti kokius nors džinsus ir šiltą violetinį megztuką? Jį rasi tašės apačioje.- ramiai ir bejausmiai ištarė.

Suglumau.. Violetinį megztuką.. Violetinį..

(Naujai daliai.. umm..)