46 DALIS

- Kaip manai?- po kelių minučių tarp mūsų stojusios tylos telefonu - ją nutraukė.

Tylėjau. Nenorėjau jo įžeisti ar leisti jam pasijausti nereikalingu, bet nenorėjau, jog jis čia atvyktų. Nenorėjau, kad jis sugriautų visas dienas per kurias būsiu Lietuvoje su Zayn. Nenorėjau, kad Harry mus sukiršintų. Tiesiog nenorėjau jo dabar pamatyti. 

- Ei, girdi mane?- pradėjo šnypšti į telefoną.

- Girdžiu.

- Tai kodėl tyli?- pasistengė paklausti kuo draugiškiau.

- Tiesiog.. Žinai, jei rimtai manau, kad tau čia nebus ką veikti.. Ypač vienam,- neištvėriau ir rimtai jam viską išklojau telefonu be jokių užuomazgų. 

- O tai tu?

- Atleisk, bet mes su Zayn atvykom į Lietuvą dviese.. Dviese..- dar kartą pakartojau.

- Čia yra užslėpta mintis, kad aš nereikalingas?- rimtai išpyškino.

- Aš taip nesakiau..- stengiausi jo neįskaudinti.

- Tebūnie..- piktai išrėžė ir po šių žodžių išgirdau tik bjaurų pypsėjimą.

Numečiau telefoną ant lovos ir pasistengiau kuo ramiau nukeliauti iki balkono. Bet Zayn yra ne toks, kad to nepastebėtų. Jis susidomėjęs dirstelėjo į mane ir nenustojo manęs stebėti..

- Ką jis sakė?

- Jis sakė.. Na jis..- tuos žodžius pasidarė kaip niekada sunku ištarti.

- Nagi, sakyk.. 

- Jis užsiminė apie Lietuvą.. Garantuoju, kad jis dabar ant manęs supyko.

- Dėl to, kad užsiminė apie Lietuvą?- nusikvatojo,- matau, kad šiandien tau puiki nuotaika..

- Ai, pamiršk,- išrėžiau ir nusisukau,- jis tiesiog buvo sugalvojęs po kelių dienų, kelioms dienoms čia atvažiuot,- susikrimtau,- ir aš atsakiau, kad tiesiog.. Nemanau, kad jam bus čia ką veikti. Garantuoju, kad jis manė, jog pasisiūlysiu į jo kompaniją,- kažkodėl vis tiek tai jam papasakojau.

- Ei nurimk, neširsk,- švelniai prispaudė mane prie savo šiltos krūtinės,- praeis..

Nusišypsojau ir pabučiavau jį. Vėliau dar porą minučių telefonu pašnekėjau su mama, ji mane dar kartą pasveikino, tik šį kartą jau telefonu, paklausė kaip kelionė ir panašiai.. Man jau aštuoniolika. Aš-tuo-nio-li-ka. Gražus skaičius.

- Žinai, pamaniau, kad galėčiau išpildyti porą tavo norų.. Artėja vakaras, gal nori ką nuveikti ar man tave pačią nusivest į apačioje esančią kavinę? Ar nori nueiti kur nors toliau.. Jei žinai kur? - šyptelėjo.

- Manau, kad man pakaks kavinės,- nusijuokiau.- bet aš.. Gal tu pabūk čia? Aš einu susiruošti.

Jis linktelėjo ir pabučiavo. Karštai. Aš šelmiškai nusišypsojau, iš spintos išsitraukiau sakyčiau pakankamai paprastą, bet tuo pačiu ir ne paprastą bei kiek išsiskiriančią suknelę. Pirmiausia antrą kartą palindau po karštu dušu, kuris lyg degino mano odą, bet tai man nerūpėjo. Apsivilkau suknelę. Pasiilginau savo tankias blakstienas, lūpas pasitepiau vazelinu, kadangi nemėgstu blizgių, nebent jie yra neišvengiami.. Ir galiausiai įsispyriau į aukštakulnius. Gerai, gal išsipuošiau ir per daug, bet šiandien mano diena, aš tiesiog noriu būti graži. Kaip niekada graži. Šepečiu, atsargiai perėjau per savo šviesius plaukus, kiek vėliau juos išsitiesinau, kadangi man nepatiko, jog vietomis jie buvo kiek susigarbanoję. Į ausis įsivėriau vos pastebimus auskarus, kuriuos tiesa, savo ausyse turėjau pakankamai seniai ir galiausiai išlindau iš vonios. Prieš akis išvydau tarp kitko labai gražų vaikiną – tą patį, kuris jau antrą dieną su manimi vieši Lietuvoje. Jis spėjo užsidėti šviesias kelnes, vienspalvę maikutę ir batus, bet ne kedus. 

- Žinai, prieš tokią tave..- nužiūrėjo nuo pat kojų galiukų iki paskutinio plauko ant galvos,- jaučiuosi kiek nejaukiai.

- Kodėl? Vien dėl to, kad esu tu aukštakulniais?- nusijuokiau,- žinai, dabar mūsų ūgiai panašūs, nors vis tiek esu už tave keliais centimetrais žemesnė.- skaisčiai paraudau.

- Galbūt.. Atrodai per daug puošniai palyginus su manimi,- timptelėjo savo rausvą lūpą.

- Gal man persirengt?- nudelbiau akis žemyn.

- Nebūtina. Jei tau taip patogu, tuomet.. Eime,- jis švelniai pabučiavo mane į skruostą ir palaukė kol aš užrakinsiu duris. Raktą padaviau jam – jis jį įsidėjo į savo kelnių kišenę. Jis švelniai laikydamas mane už rankos vedėsi į apačią. Ten buvo kaip niekada daug žmonių. Bet tai mums nebuvo svarbu. Mes kaip du didžiausi įsimylėjėliai nedideliais žingsneliais keliavom prie stalelio kuris buvo tuščias. Atsisėdom. Sulaukėm meniu.

Vakarieniavom. Nors į sumą, kurią Zayn sumokėjo už apartamentus įskaičiuota ir vakarienė – šį vakarą tuo mes nesinaudojom. Mes tiesiog norėjom nueiti į jaukią kavinę, kuri yra visai netoli mūsų apartamentų, taipogi romantiškai praleisti vakarą galbūt žvakių šviesoje, kai aplinkui nėra tiek velniškai daug žmonių, o ypač – kai nėra paparacų.. Jie greičiausiai net nežino, kad vienas narys iš kaip kažkada per m1 sakė – mėgstamiausios grupės Lietuvoje svečiuojasi čia. Bet dabar ne apie tai.

- Žinai, man patinka būti su tavimi,- smiliumi vedžiojau raštus ant stalelio. Žvelgiau į Zayn, jis šypsojosi. Pažvelgiau į laikrodį – jis rodė 21:45. Gautos keturios naujos žinutės. Nuo Monikos.

[21:10] Nepatikėsi ką mačiau internete.

[21:15] KUR TU?!?!

[21:18] Apie tave ir Zayn Alfoj rašo.

[21:30] PO GALAIS RENALDA, KUR TU???????

Nusijuokiau. Zayn keistai pažvelgė į mane, tačiau aš nenorėjau sugadinti vakaro skambinėdama Monikai ir klausinėdama, ką apie mus rašo toje alfoje.. Iš ties dabar manęs tai visiškai nedomino. Dar maždaug valandą prasėdėjom kavinėj – aš vis šypsojausi, jis taipogi. Jis man leido pamiršti apie tą įvykį kuris maniau, kad viską pakeis.. Dabar apie jį dažniausiai net esu pamiršusi ir jaučiuosi gerai žinodama, kad dėl to Zayn manęs nemenkina kaip merginos. Ir tai mane vertė šypsotis.

- Žinai, tu keista,- tyliai sukuždėjo.

- Kodėl?- sunerimau.

- Tu visą šį vakarą šypsaisi.. O aš net nežinau priežasties..- meiliai ištarė.

- Galbūt tau jos ir nereikia žinoti..- kalbėjau su užuominomis.

- Galbūt..- jis pažvelgė į ant jo rankos dailiai užsegtą laikrodį. 22:40. Spėjau pamatyti.

Nusišypsojau.

- Žinai, gal eikime į kambarį...- jis kalbėjo lyg kažką sumąstęs.

Aš linktelėjau, nes jau buvau kiek pavargusi. Jis švelniai paėmė mane už rankos, padėjo atsistoti, tuomet susimokėję mes ėjome.. Na tiksliau ėjo tik jis, nes aš pajaučiau, kaip mano kojos atsiplėšė nuo žemės. Aš pakilau. Zayn mane pakėlė nuo žemės ir nešė laikydamas lyg kokią jaunąją. Bijojau, kad pamesiu aukštakulnius, bet nepaisant to, apsivijau rankomis Zayn kaklą, nes bijojau, kad galiu parkristi. Nors gerai, Zayn nėra girtas. Kol Zayn mane nešė, aš nenustojau šypsotis. Papasakojau jam apie keturias žinutes kurias gavau nuo Monikos, jis nesulaikė savo tobulo laiko ir leido man jį išgirsti.. Galiausiai, prie pat kambario durų jis mane atsargiai nuleido ir pastatė ant žemės, o duris - atrakino. 

Geresniam efektui pasileiskit -  www.youtube.com/watch?v=9ps0nXtatMc&feature=player_embedded

Užėjau į namus.. Nusiaviau batus ir juos pastačiau po medine spintele. Namuose užuodžiau žvakių kvapą.. Jis buvo toks.. Nuostabus. Neįprastas. Zayn mane vedėsi į miegamąjį. Jis nenustojo šypsotis. Ir prisiekiu, jis nebuvo girtas. Tik išgėrė vieną taurę šampano kartu su manimi. Mano tamsiaplaukis laikė mane už rankos, nepaleido. Jis vis dar šypsojosi. Balkono durys buvo atidarytos tik tam, kad kambaryje būtų gaivaus oro.. Ir naktinis oras iš ties buvo gaivus.. Zayn pasisodino mane ant lovos. Vis dar laikė už rankų. Šypsojosi.

- Žinai, pamaniau, kad šiandien tavo gimtadienis.. Jis dar nesibaigė,- pažvelgė į laikrodį,- tad.. Pamaniau, gal visgi.. – jis negalėjo to ištarti. Buvo per daug drovus,- tiesiog.. Galbūt tu tam nepasiruošus? Suprantu.. Tas įvykis..

- Juk tu ne jis.. Aš nebijau.. Aš pasistengsiu nebijot,- švelniai ištariau ir pabučiavau jį.

Jis neatstūmė, tik apkabino mane ir pabučiavo. Nepajaučiau, kaip kritau kartu su juo į minkštą lovą. Pajaučiau jo šiltus ir aistringus bučinius, jo alsavimą, jo greitus, o kartais kiek sulėtėjusius širdies dūžius.. Girdėjau jo žodžius, kuriuos jis vis kartojo.. Jaučiau, kaip jo švelnios rankos atsegė man suknelę. Jaučiau ir toliau jo šiltus ir nuostabius bučinius, kurių man jau kurį laiką trūko.. Jaučiau, jo meilę, jei tai galima taip apibūdinti. Jaučiau, kaip jis alsavo, kaip mūsų lūpos be perstojo lietėsi ir pati stebėjausi tuo, kam pasiryžau. Nors man sunku, nes kartais norisi atstumti žmogų kurį myliu vien dėl tų prakeiktų prisiminimų.. Kurie nelabai nori man gyventi ramiai. Bet aš stengiuosi apie tai negalvoti.

- Dieve, kaip aš tave myliu,- jis ir vėl mane aistringai pabučiavo,- tu net neįsivaizduoji kaip myliu..

Jis tai kartojo ištisas minutes.. Kol buvau kartu su juo.. Žvakės neužgeso. Jos vis dar buvo uždegtos. Ir nė nesiruošė užgęsti.. Zayn retkarčiais nusišypsodavo.. Jaučiau jo krūtinę, kuri buvo kaip niekad tvirta, jaučiau jo vėsų kūną.. Švelnias rankas, jo šiltas lūpas, jo alsavimą, jo sunkius dūsius, jo širdies dūžius.. Jaučiau, kaip jis elgiasi su manimi.. Jis elgėsi su manimi atsargiai.. Kas kelias minutes jaučiau jo aistringus bučinius ant mano kaklo.. Jaučiau, kad vos kas kelias minutes, sekundes, mūsų lūpos vis susiliedavo.. Šiam vakarui, mums daugiau nebereikėjo žodžių.. Bent jau kuriam laikui. Mums tiesiog užteko mūsų žmogiškų kūnų.. Kad mes galėtumėm susikalbėti. Kad galėtumėm justi vienas kitą. Kad galėtumėm susilieti į vieną.. Ir niekada nemaniau, kad tai pasakysiu sau mintyse, bet tai tiesiog.. Nuostabu. Nes tai mylimas žmogus..

* * * 

- Žinai, nemaniau, kad pasiryši..- jis savo švelniais pirštų galiukais braižė raštus ant mano nugaros, vos prie jos prisiliesdamas.

- Turbūt pasiryžau dėl to, kad be galo tave myliu..- pažvelgiau į jį. Apkabinau jį. Ir buvo nuostabu matyti žmogų šalia manęs.. Kurį myliu. Matyti jį be maikutės. Matyti JO tobulą kūną.. Vėsią, kaip marmuras krūtinę.. Matyti jį nenustojantį šypsotis.

- Maniau, kad tu atsakysi griežtą ne..- jis atrėmė savo galvą į mano. Žvakės vis dar suteikė kambariui jaukumo.. Ir suteikė tą pačią romantišką atmosferą, kokia buvo prieš dešimt minučių.

- Aš irgi taip maniau.. Bet..- pristojau,- kažkodėl negalėjau tam pasipriešinti..- atsidusau.

- Tu esi nuostabi,- jis mane apkabino savo šiltomis rankomis ir pabučiavo. 

Nusišypsojau... Ir įvyko nuostabiausias dalykas. Vienas iš nuostabiausių. Užmigau tvirtame jo glėbyje. Tai kažkas nepaprasto.. Nuostabaus ir nepakartojamo. 

(Naujai daliai.. um 30 ir like ir komentarų mažiausiai. Atsiprašau, kad teko taip ilgai laukt.)