Šyptelėjau ir nusivaliau ašaras. Vis dar ramiai sėdėjau ant lovos ir žvelgiau į lyg kažko laukiantį Harry. Jis žvelgė į mane draugišku žvilgsniu. Po kelių minučių iš kišenės išsitraukė telefoną, pažvelgė kiek valandų. Jei teisingai supratau, jis jau ruošėsi palikti mane.
- Na, pabuvau su tavimi sakyčiau daugiau nei kelias valandas,- šyptelėjo,- manau, kad jau metas... Eiti. Viskas bus gerai,- nusišypsojo.
- Ačiū, kad pabuvai su manim,- draugiškai padėkojau.
- Nėra už ką.. Susiruošk rytojui, juk skrisi į Lietuvą, kartu su.. Zayn,- kiek pritilo.- Na, tai.. Kaip ir viską turiu,- apsičiupinėjo savo kišenes, apsidairė po kambarį.
- Dar kart ačiū tau,- nusišypsojau ir apkabinau jį.
Jis manęs neatstūmė, tiesiog ištarė, kad nėra dėl ko dėkoti. Bet būtent tuo momentu kai buvau apsikabinus Harry į kambarį kaip vijurkas įsisuko Zayn. Jis į mane pažvelgė kiek nustebusiu žvilgsniu, bet šyptelėjo. Harry paleido mane, pamojavo, pažvelgė viliojančių žvilgsniu ir palinkėjo sėkmės kelionėje. Aš jam nusišypsojau. Kai Harry vos paliko kambarį, išėjo.. Zayn greitai prisėlino prie manęs. Prisėdo šalia manęs. Apsižvalgė ir apkabino.
- Na, kaip tu?- atsisuko į mane, ir žvelgė.. Savo rudomis akimis. Šypsojosi.
- Ašš.. Jau geriau,- stengiausi ištarti kuo ramiau,- daug geriau..
- Apie ką kalbėjotės su Harry?- šis spontaniškas jo klausimas leido man suprasti, kad jis neištvėrė to nepaklausęs.
- Apie daug ką.. Ei, tikiuosi nepyksti, jog pamatei mus apsikabinusius.. Jis tiesiog atsisveikino.
- Juk suprantu kaip rizikuoju tave palikdamas su juo,- ištarė.
- Tu nerizikuoji..- pradėjau su juo ginčytis.
- Rizikuoju.. Pavojinga jus palikti dviese,- nesulaikė ir nusijuokė.
Gerai, šiandien jis pirmas žmogus privertęs nusišypsoti. Ir labai labai plačiai. Dėl to esu be galo dėkinga jam, kad jis yra šalia. Aš tiesiog nesusilaukiau, apsikabinau jį labai stipriai ir sulaukiau jo šilto bučinio. Po vakar, šios dienos antroje pusėje sakyčiau tiek mano tiek jo nuotaikos geresnės.. Bet man iš galvos vis neišėjo tie Harry žodžiai, kad šiandien, Zayn vos grįžęs į jų visų bendrą butą užsidarė mažiausiai valandai kambaryje..
- Ei, Zayn.. Galiu tavęs kai ko paklaust?- nesusivaldžiau.
- Na?- įdėmiai žiūrėjo.. Į mane.
- Tiesa, kad tu grįžęs į jūsų grupės butą.. Užsidarei? Kambaryje vienas.. Nieko neįsileidai?
- Iš kur tai ištraukei?- jis kiek susinervino.
- Pasakyk tai tiesa ar ne,- kupinu susidomėjimo žvilgsniu ėmiau jo klausinėt.
- Kas tau taip pasakė? Harry?
- Tai greičiausiai, kad jis.. Tiesiog pasakyk, ar tai tiesa?
- Tiesa, tiesa..
- Jis dar pasakė, kad dabar mes vienas kitam tikrai labai reikalingi..
- Jis taip sakė?- jis nusijuokė,- tu turbūt juokauji.
- Nejuokauju, jis rimtai tai pasakė.. Man net pačiai buvo keista tai išgirsti iš jo lūpų.
Zayn šyptelėjo ir dar kart mane apkabino. Dar gal pusę valandos pasikalbėjom su juo apie tai ką man šiandien sakė Harry.. Nors Zayn šiandien po to buvimo bute kažkoks keistas, tuo pačiu paslaptingas ir susimąstęs.
- Pasiruošus rytojaus kelionei? Ar.. Nori likti namuose, niekur nevykti.. Suprasiu,- nuoširdžiai nusišypsojo.
Po jo šypsenos kurią pamačiau, mano kūnu perėjo skruzdėlyčių armija. Pasistengiau atsakyti jam ta pačia šypsena, kokios sulaukiau iš jo.
- Nejuokauk taip baisiai.. Aš tau vienam neleisiu vykti į Lietuvą. Nepaliksiu tavęs vieno.. Be to man praverstų išvykti iš Londono.. Kuo toliau nuo čia.
- Gal netyčia kalbėjais apie tai su mama? Na..
- Nesikalbėjau, nenoriu jos dabar nervinti. Be to apie tai manau, kad su ja pasikalbėsiu tada kai grįšim iš Lietuvos..
- O tu nenori.. Nueiti pas gydytojus?
- Dėl ko?- nustebau.
- Naa..- jis buvo iš ties nedrąsus ir nenorėjo apie tai kalbėtis,- supranti.. Galbūt jį surastų.
Timptelėjau lūpa. Būčiau bandžiusi nusišypsoti, bet nesinorėjo to daryti.. Pirmiausia dėl to – apie ką jis prakalbo.
- Ne, ne ir dar kartą ne!- nustebusi žvelgiau į jį,- aš nenoriu turėti daugiau jokių reikalų su tuo kuris tai padarė. Nenoriu. Nenoriu susidurti su juo akis į akį, nes jo bijau. Bijau, supranti?- veidą užsidengiau rankomis ir vos nepradėjau šaukti ant jo.
- Manau, kad būtų protingiau..
- Aš tau sakau NE. Kaip manai, gal man geriau spręsti?- piktai išrėžiau.
Jis tylėjo. Nieko nebesakė. Tiesiog nuleido galvą, “susikabino“ savo rankas.. Alkūnėmis atsirėmė į savo kojas. Ir nepakėlė galvos. Susikrimtau, nes greičiausiai viską per daug piktai jam išrėkiau.. Sėdėdama prie pat. Ir jis įsižeidė.
- Atsiprašau,- atsargiai priartėjau prie jo ir savo rankomis atsukau jo veidą į manąjį,- pyksti?
- Ne..- paslaptingai išlemeno.
- Bet taip neatrodo.- rimtai ištariau.
- Tiesiog manau, kad per daug.. Per daug tavimi rūpinuosi ir tu to nevertini. Galbūt nesupranti kaip tave myliu ir kad noriu jog tau būtų kuo geriau.. Kad tu jaustumeis kuo saugesnė ir laisvesnė, kad su kiekviena diena pamirštum tai..
Per mano kūną nuėjo kažkoks baisus jausmas.. Toks kokio dar niekada nepatyriau. Gavosi taip, kad.. Aš lyg ir nevertinu jo pastangų padėti? Nesąmonė.
- Ne, tai netiesa..- švelniai ir pakankamai tyliai ištariau bei glosčiau jo veidą,- aš vertinu viską.. Ypač tavo buvimą šalia manęs dabar.. Ir visada.. Nesuprask klaidingai, aš tiesiog..- nutilau. Kelioms minutėms nutilau ir nesiryžau ko nors ištarti. Nežinau kodėl. Galbūt tikėjausi, kad jis prabils, ištars ką nors.. Nuostabaus.- tiesiog.. Negaliu atsigauti.
Pagaliau jis pasistengė leisti man suprasti, jog viskas gerai nusišypsodamas.
- Galbūt tu ir teisi..
- Teisi kodėl?- paklausiau ekspromtu į galvą šovusio klausimo.
- Na, kad.. Tu dar negali atsigauti.. Žinai, kažkada maniau, kad man niekada neteks susidurti su tokiu dalyku, todėl niekada nemaniau, negalvojau, kaip tuomet reikėtų ir derėtų elgtis su mergina..- atsiduso,- tiesiog tikiuosi, jog tu nepyksti.
Nusišypsojau.
- Viskas gerai, nusiramink. Neturi dėl to būti liūdnas,- apsikabinau jį,- man svarbiausia, kad esi šalia. Kad palaikai mane ir kad stengiesi manęs nepaleisti, stengiesi mane apsaugoti.
Jis švelniai pabučiavo mano kaktą.
- Kodėl tu tokia miela?- išsišiepė ir pabučiavo..
- Galbūt todėl, kad tu mane tokia pavertei,- nusišypsojau,- žinai, padėk man dabar apie tai.. Negalvoti.
Pati stebėjausi savimi, kad dabar man kiek lengviau dėl to, kas nutiko.. Atrodo, kad nuo to įvykio praėjo metai, nors nepraėjo net nepilna diena. Nežinau, kodėl taip jaučiuosi. Nors nuotaikos.. Pas mane nebėra.
- Turi galvoje padėti krautis daiktus?- jis lyg koks ekstrasensas atspėjo tai ką norėjau jam pasiūlyt.
Linktelėjau ir pakilau nuo lovos. Paėmiau jį už rankos ir lyg jam padėjau pakilti nuo jos, kadangi norėjau ją sutvarkyti.. Vėliau padaviau jam savo lagaminus, kad jis man padėtų susikraut viską.. Na, norėjau užimti tiek jį tiek save.
- Tu ką nors šiandien valgei?- spontaniškai paklausė.
- Ne..- pati nusistebėjau.
- Tu tokia išbalus.. Aš tau nupirksiu ką nors ir atvešiu..
- Nereikia!!- sustabdžiau jį būtent laiku, kadangi jis jau ruošėsi atidaryti duris,- aš paprašysiu mamos, kad ji ką nors padarytų, tik neišvažiuok.
Jis šyptelėjo. Nežinau kodėl, bet pribėgo prie manęs, apsikabino ir nepaleido. Jis šypsojosi, bet ir dėl ko šypsojosi nežinau.
- Kas yra?
- Nieko,- vis dar šypsojosi,- aš tiesiog laimingas. Nepaisant..
- Šššš,- užtildžiau jį smiliumi,- nesakyk tų žodžių,- nusišypsojau,- pamiršk tai.
- Kartais taip sunku jų neištarti..
- Geriau padėk man susikraut daiktus.
Jis linktelėjo. Iš spintos rinkau įvairiausius megztukus, džinsus, palaidines, dėl visa ko maudymosi kostiumėlį ir kitus dalykus. Pačius asmeniškiausius dalykus susidėsiu rytoj ryte į mažą kuprinėlę.
- Ei, o kur mes apsistosim? Kuriam Lietuvos mieste?
- Tai gal geriau tu norėtum pasakyt...
- Druskininkai!!!- nežinau kodėl tai buvo pirmasis miestas šovęs į mano galvą, nors pati esu vilnietė. Druskininkuose iš ties labai gražu..
- Yra viešbučių?- šyptelėjo.
- Tai aišku.. Vienas prie pat vandens parko,- šyptelėjau.- tiksliau galima sakyt, kad jame..
- Turiu navigaciją, gerą navigaciją..- užsigalvojo,- rasim kelią..
Šyptelėjau ir toliau jo padedama dėjausi daiktus.. Širdyje negalėjau sulaukti rytojaus ryto. Žinojau tik tiek, kad man kaip niekada anksti reikės keltis, atsisveikint su šeima.. Bet nieko.
- Viską susidėjai?- į rankas paėmė mano du lagaminus,- nes aš jau nešiu į mašiną.
- Kaip ir viską,- linktelėjau.
Padėjau jam nunešti mano daiktus į mašiną.. Jis sakė, kad tegul jis paims juos ir sudės į bagažinę. Kad nieko netyčia nepamirščiau. Galiausiai lauke, kai jau buvo septinta vakaro, jis paėmė mane už rankų.
- Žinai, aš tau turiu kai ką pasakyt.
- Ką?- mano širdis nejučiomis ėmė plakti dvigubai greičiau, nei prieš tai.
- Negaliu tau to nepasakyt.. Tiesiog prisimeni tą dieną, kai mes susimušėm su Hazza ir kai tu klauseisi mūsų pokalbio?
Linktelėjau.
- Girdėjai, kai jis sakė, jog tave apgaudinėju, apsimetu, kad myliu ir panašiai? Kad viskas iš reikalo?
- Prisimenu..- tyliai ištariau.
- Galbūt tada jis buvo ir teisus.. Ne visiškai, bet iš dalies..- atsiduso,- nebegaliu daugiau tylėt, nes sunku.
Su nuostaba žvelgiau į jį.
- Ką tu tuo nori pasakyt?
- Kad tiesiog, tada dar nejaučiau tau to.. Na to jausmo.. Kurį visi vadina meile.. Nuo pat pirmo karto, kai susitikom, tu patikai Hazzai, bet ne man. Aišku, tu tada buvai tiesiog simpatiška mergina, su kuria norėjau būti tik draugais. Norėjau susipažinti, ir nenorėjau atstumti..
Negalėjau prakalbėt. Pasijaučiau apgauta.
- Bet dabar viskas kitaip. Dabar mes tave mylim abu. Tik aš labiau.- šyptelėjo.
- Nori pasakyt.. Aš tau net nepatikau ir viskas, kas buvo, buvo sekama pasaka?
- Panašiai..
- Kodėl tai pasakei būtent dabar?!- viduje jaučiau, kaip viskas maišosi į vieną didelį BOOM.
- Tiesiog prieš šią kelionę.. Norėjau, kad žinotum, jog tave lengva pamilt. Tik aš tave įsimylėjau.. Nuo tada, kai mes pradėjom būti kartu vis dažniau.. Mačiau, kad tau patikau.. Nes tu niekada neatsisakei susitikt..- ramiai ištarė.- nes tu visada atsiliepdavai į mano skambučius, visada žvelgei į mane mylinčiomis akimis, stengeisi būti maloni man.. Kitaip negalėjau.. Negalėjau dėl to tavęs atstumt, jaučiau lyg trauką tau, bet ne meilę.. Bet dabar jaučiu ir meilę ir trauką. Ir dėl to, kad iš to vadinamo reikalo pasiūliau tau būti mano mergina nesigaliu. Priešingai – velniškai džiaugiuosi, nes būčiau turbūt tave praradęs.. ir kankinčiaus kaip Harry.
Tylėjau. Kartais mirksėjau. Bet nekalbėjau. Antra bomba per dvi dienas.
- Suprasiu, jeigu supyksi.. Bet tikiuosi, kad to nebus.. Nes visgi aš tave myliu. Ir jau seniai..- priartėjo ir pabučiavo į kaktą.
Pati dar nesuspėjau suprasti to, ką ką tik išgirdau.
(Naujai daliai mažiausiai 30 like ir 30 komentarų.. iš manęs galima tikėtis visko. Net ir antros dalies šiandien..)
64 komentarai:
Monikaaaaa,tu tobulaaa rašytoja!
tobula!!!
Tu nuostabi ! ♥ ♥ Ir dar nustebau , kad vaziuos i Druskininkus :D
Awesomeee! Negaliuu, noriu dar, laukiu kaip išprotėjusi :DD Bet suprasiu, jei šiandien nebeįkelsi :)
super viskas, man labai patinka :)) as taip pat laukiu toliau :)
Nerealu!!
Viskas taaaip tobulai parašyta!!! :)
Laukiu tęsinio.:))
Neturiu zodziu.. tobula.
lABAI GERA ISTORIJA
Tik nesugalvok ju isskirt!! O seip tai visai neblogai dabar daugiau veiksmo. ir seip fainiai kad i lietuva. Viskas OK taip ir toliau! Laukiam kitos dalies :))
Kuo toliau tuo artejame prie intrigos. Man patiko. Tikiuosi dar siandien ikelsi, nes jau nesulaukiu naujos dalies. Taigi laukiam tesinio. Like.! :)
Nu zayn pavarė :D vstk myliu tave MOnika :*
Kuo toliau tuo fainiau!!!
As taip pat tikiuosi kad kita dali ikelsi siandien :)
Begalo idomu.. ^^
Va šito tai ir nesitėkėjau.. wow! Istorija kupina naujienų.. labai patinka, nes nenuspėjama, visiškai!!! Šaunuolė, šaunuolė ir dar kartą šaunuolė!!!!
Netiketas posiukis!! Kas toliau?
Tobula. Laukiu naujos dalies;) Bet nebandyk jos išskirt su Zayn'u !!! Nebandyk :D
labai gera istorija, kažkuo išsiskirianti iš kitu (geraja prasme) :))
Eik tu sau, vos neapsiverkiau ;(( ;D
Nesitikėjau... Tikrai ne..
Tu šaunuolė, Monika! :)
Per daug nereikalingo dialogo. Galėjai viską žymiai labiau sumažint. Ir šiaip, trūksta veiksmo. Kiekvienas įrašas turėtų būt vis kitoks, o dabar jau kurį laiką jie visi sėdi kambaryje ir pliurpia. VEIKSMO :D
Pastebėjau klaidą... Kažkuriam įraše rašei, kad Zayn'ui ėmė patikti Renalda nuo akimirkos kai jie susitiko oro uoste...
Na, o jeigu jie dėl tokio dalyko susipiks tai man patinka :DD Tu taip atskleidi veikėjos skystą charakterį, ko šiai istorijai labai trūksta. :DD Nors šiaip kažkaip kvaila pyktis dėl tokių dalykų :DDD
Nerealu!!! Laukiu dar :)
Neturiu zodziu...:)
Prasau dar viena dali siandien!! PRASAU!!!
Nerealiai tobula.... :}}}}}}}}}}
Patiko . Laukiu dar . Keista truputėli , BET ŠAUNU !!
Ilgo komentaro savininke.
Dieve, juk tada tai buvo laiškas, kuriame jis pasakojo pasakas, kaip to galima po šios dalies nesuprast.. Prie ko čia skystas? Ar sakiau, kad jie susipyks? Ji "pliurpia" kambaryje vos du įrašus, t.y.- vieną dieną. O tarkim pamąstykim, tau tai nutiktų, tu happy vaikščiotum po namus, išsišiepus būtum? I don't think so.. Pabandyk kada nors įsijaust į "veikėją". ;D Bereikalingas dialogas -hhhhhm, jei jis tau trukdo, tiesiog praleisk. Tai tiek.. Daugiau nesiginčysiu, tik man keista, kad tokie aštrieji komentarai atsiranda būtent po naujomis dalimis, o po senesnėmis, jų net nebuvo įmanoma gaut.. hmm.
nuostabu :)
Aš nesakau, tegu jie pliurpia, bet dialogo per daug. Pasižiūrėk knygose kokie dialogai būna trumpi, autoriai juos sutrumpina nupasakodami apie ką buvo kalbėta ir pnš. Ir manau, kad taip, 2 įrašams to per daug.
Man patinka viskas ir ilgi dialogai ir visa kita . Šaunuolė
Su kekviena dalim vis labiau stebini :) saunuole :)
Specialiau išsitraukiau knygą ir paskaičiau. Vien dialogai. Hhhhhm, kokias tu knygas skaitai jei ne paslaptis? Visose knygose PILNA DIALOGŲ. Jų yra daug, daug, daug ir dar kartą daug. Nežinau nežinau, galvok kaip nori. ;D Visokių skaitytojų yra visokių ir reikia. :) Nesiruošiu ginčytis
Ko čia pykstates ;D? Tegu kaip nori taip ir rašo :D vistiek nuostabiai rašo tad.. ;D
Nesipykstu :D tiesiog pasakiau :) knygose dialogų pilna, be to čia ne knyga:DD
O tai dabar Renalda nesusilauks vaiko netiketai?.. Ir kodel zay su ja bendravo tik is reikalo? Tipo negalejo atsispirti tam jos zvilgsniui ir nenorejo iskaudint? Siaip nesvrikai gera istorija!
Blembaaaaa..... Isotirja labai gera, ir tikrai nesuprantu prie ko cia galimna kabinetis!!! :) Laukiu tesinio! :)
O BUS DAR SIANDIEN 43 ISTORIJA ???
Ar bus dar siandien?
Nuostabuu Monika :)
Gud!!!
IŠSIŽIOJUS SKAIČIAU. tobula. eina sau. noriu dar :O
Nu nerealiai jeigu tik jie neisiskirs taj daarrr!!
daaaar!!
Monika, pradėjai jau rašyt? :)
Nuostabu kada bus dar?
Pritariu tam anonimui išreiškusiam daug daug pastabų. Monika, jeigu paimtum normalią (turiu omenyje tikrai NORMALIĄ) knygą (ne kokią "Meilutis, stringai ir laižaikas" (tokia knyga tikrai yra :DD), o pvz. "Vėjo nublokšti") ir perverstum jos puslapius, Tu tikrai suprastum, kad visi tie bereikšmiai dialogai yra tikrai NEREIKALINGI, nes jie nieko, absoliučiai NIEKO nepasako. Nebent tai, kad veikėjai yra paprasčiausiai negalinčios pasakyti ko nors protingo ir svarbaus asmenybės.
Anonime, taigi čia tau ne kokia knyga, ne profesionali rašytoja terašo, o tik šiaip istorija, kuri yra nuostabi daugeliui žmonių, tad jei nepatinka - neskaityk, nebūtina :) O jei kalbi apie normalias knygas, tai "Vėjo nublokšti", patikėk, tikrai nėra "tikrai NORMALI".Taip kad, paskaityk ne tik visokias animacines knygas, bet ir rimtesnes.
Bet jeigu Monika nori rašyti, tobulėti, kada nors gal ir knygą išleisti - ji turi klausyti patarimų, o ne atsikalbinėti ir nukreipinėti temą prie "Nenori neskaityk"...
Blemba suvesk Renaldą su Hazza. :DD
ne Zayn ir renalda!! 4ever
Zayn ir Renalda 4ever :) pritariu
Knyga "Vėjo nublokšti" nėra animacinė, kaip Tu sakai. Ji yra apie žmones, gyvenusius piletinio karo metu, to meto gyvenimo sąlygas ir painuis bei labai sutėdingus žmonių likimus. O ir personažai nėra paskutiniai verksniai, kurie išsiskyrę iš karto žliumbia. :) Jeigu netiki, suvesk "Google" paiškoje: Margeret Mitchel "Vėjo nublokšti" ir pats/pati įsitikink. :)
apsidžiaugiau pamačius 51 komentarą, bet džiaugsmas dingo pamačius juos. Na, kalbu apie kai kurios paskutinius. Dalies rašyt nepradėjau, ką tik grįžau namo. Neskaičiau aš tos vėjo nublokšti knygos, manęs tokios nedomina. Visgi ČIA NE KNYGA, čia paprasta istorija, kuri kaip kažkuris anonimas minėjo daug kam patinka ir kartais tikrai skaityti pastraipas be DIALOGO tiesiog neįdomu. Sakau iš patirties. Aš nesuprantu, jeigu kai kuriems jau taaaaaaip blogai, kad tiek dialogų, tiesiog prameskit akim, neskaitykit. Nevarau aš jūsų niekur iš čia. Nevarau, nesakau, kad dinkit, neskaitykit, bet jeigu jau taip viskas blogai, tai kam erzint save, kitus? Galbūt aš dar per jauna rašyti 16,17 metų ir daugiau paauglėms, nes mano protas kaip čia pasakius.. Dar nėra toks koks jūsų. Bet tiesiog.. Ar būtina iš karto taip varyt? Ant tų dialogų ir šiaip.. Visada buvo, yra ir bus kur tobulinti rašymą, bet taip staigia to padaryt tiesiog neįmanoma.. Po truputį. Bet vistiek ačiū. Aš nepykstu, tiesiog keistas jausmas ir tiek.
Nepergyvenk, Monika. Tegu anonimai sako ką nori, tiek mes, tiek Tu, žinom, kad Tavo istorija yra tobula, jai nieko netrūksta. :)
O tiems priekaištaujantiems anonimams- Dialogai padeda pažinti žmogaus charakterį, jei nežinojot.
Dialogai yra puikūs, istorija puiki, viskas puiku, man patinka dialogai, be jų būtų tiesioj nuobodu skaityti. Taip kad, dialogų reikėjo, reikia ir reikės. :)
Nuostabu Monika ziauriai idomi istorija :)
Dėl tos knygos Vėjo nublokšti. Ten pilietinių karų knyga ar kažkas panašaus, o čia istorija apie meilę, umm, iš pirmo žvilgsnio. Jei jau lygini - lygink iš tų pačių žanrų. Žinoma, kad toje knygoje nebus daug dialogų, nes ten apie karą, o čia dialogai yra BŪTINI. Istorijos su keletą dialogų parašyti būtų neįmanoma.. O dabar apie rašytoją. Monika, esi puiki, nuostabi, tikrai turi talentą. Laukiu dar! :)
Snd dar ikelsi?
dieeeeeeve, kaaaip ačiūūū :)) ♥
Tai bent atsakytum i komentarus...
Nežinau... kuo toliau tuo labiau palaida bala darosi: Zayn'as tik apsimeta, kad Renaldą myli,Renalda savimi visai nesirūpina (ir dar greičiausiai pastos), jos mama, kaip akla višta visiškai nieko nenujaučia, nors įprastai motinas jaučia, kad vaikui kažkas ne taip, o Harry pilnas laisvo laiko (kuris tokioms žvaigždėms tokiu metu retas). Pasakojimas pradeda vystytis į nelogišką pusę... Nagi, nenuvilk mūsų ir sutvarkyk viską, tegul ta kelionė į Lietuvą tampa jiems menkutis iššūkis, kurio dėka jų meilė sustiprėja ir įgauna pasitikėjimo pagrindą. Aš žinau, kad tu tikrai gali ir padarysi viską logiškiau.
O šiaip, rašai tikrai puikiai, ypač žinant tai, kad nesi profesionalė. Dar truputėlis meilės ir darbo, ir tai bus DAR nuostabiau! :D
Ne, ne vien apie karą. Tai yra MEILĖS istorija (vėlgi, jei netiki nueik į wikipediją ir pasiskaityk aprašymą), bet veiksmas vyksta pilietinio karo metu. Paprasta kaip du kart du.
Kad dialogai padeda atskleisti žmogaus vidų, jo charakterį, aš labai abejoju. Juk galima pameluoti arba sakyti ne tai, ką galvoji. O kad visi šioje istorijoje šventieji, aš nelabai tikiu.
Be dialogu butu tikrai neidomu skaityti, ju reikia ir reikes, tik neiskirk ju,ir ziurek kad jis nepastotu :DD
kada bus dar?
rašau.
Rašyti komentarą