39 DALIS

„Šiandien man koncertas, na atliksim viename renginyje porą dainų. Susitiksim vakare.“. Žinutė, kurią perskaičiau vos pabudus. Visa diena.. Be jo. Gal ir nieko. Iš ties reikia pratintis prie to, kadangi jo atostogos.. Po mūsų kelionės į Lietuvą baigsis. Jo lauks turai. O aš sėdėsiu Londone. Arba vyksiu kartu su juo. Jei tik bus galimybė.

- Labas rytas,- į kambarį energingai įėjo mama,- jau pabudai? Gal norėsi vykti kartu su manimi apsipirkti?

- A..Aš.. Ką tik atsikėliau..- pasistengiau nusižiovauti.

- Tai kaip suprantu nepalaikysi man kompanijos?- ji lyg ir kiek nuliūdo.

- Na gerai.. Leisk man išsiropšt iš lovos,- švelniai ištariau.

Mama linktelėjo ir nulipo laiptais žemyn. Pagreitintu žingsniu nubėgau iki dušo. Išsimaudžiau. Išsidžiovinau plaukus. Apsirengiau. Išgirdau skambantį telefoną, todėl bėgau prie jo.

- Klausau?- kiek pridususiu nuo bėgimo balsu ištariau.

- Renalda?

- Aš. Kas skambina?

- Nepyk, neprisistačiau.. Aš.. Aš Amanda. Na, iš kito numerio skambinu... Tikiuosi pameni mane?

- O sveika,- vos girdimai ištariau.

- Įsivaizduok..

- Kas?- neneigsiu, susidomėjau.

- Mačiau, kad tavo ir Zayn nuotraukų kartu pilna.. Weheart‘e, twitter‘į..

- Tu.. Ką rimtai?- prisėdau ant lovos.

- Rimtai.. Pati net nustebau. Žiūriu daug laiko praleidi su juo kartu.. Man neparašai.

- Ne..Nepyk..- liūdnai išlemenau.

- Turėčiau tau daug ką papasakot..

- Ar čia yra užslėpta mintis?- nusijuokiau.

- Yra.

- Pirmą starbucks‘e. Gerai?

- Žinoma.

Viską pradėjau daryti daug greičiau negu pirmai. Truputį pagražinau veidą, į džinsų kišenę įstūmiau telefoną ir nulipau į apačią. Mama jau buvo susiruošusi. Mes tiesiog susikalbėjom žvilgsniais.. Visą kelią truputį kalbėjomės, kol galiausiai privažiavom prie diiddeelės parduotuvės. Na, ne tokia ten ir jau parduotuvė, labiau.. AI, nesvarbu. Išlipom, ir nuslinkom į ją. Mama dairėsi po mažų vaikų drabužių ir daiktų skyrių, aš dairiausi prie įvairių muzikinių albumų.. Vėliau nuėjau į kitą nedidelę parduotuvėlę, kuri buvo šalia ir ten aptikau gražių drabužių.. Gerai. Neatsispyriau ir nusipirkau porą palaidinių. Bet būtent dėl to, kaip kokia kvailelė klaidžiojau ir ieškojau, kur „pamečiau“ mamą.

- Kur buvai?- vis dar žiūrinėdama vaikiškus drabužėlius ištarė ji.

- Aš.. Nusipirkau porą palaidinių. Jos man patiko. Tikiuosi tu nieko prieš?- išsišiepiau ir ištraukiau jas iš maišelio, kad parodyčiau mamai.

- Jeigu tau tinka ir patinka, tai man tuo labiau..- šyptelėjo,- kaip tau ši maikytė?- pirmą kartą išgirdau ją sakant „maikytė“.

- Mama, tu net nežinai tai bus mergaitė ar berniukas,- nusijuokiau.- nemanai, kad dar anksti? Juk liko daugiau nei aštuoni mėnesiai..

- Tai kaip manai, kurią imt?- arba ji apsimetė, arba ji rimtai negirdėjo to ką jai pasakiau.

- Mama, tu girdi mane?- atsistojau priešais ją ir pradėjau mojuoti.

- Girdžiu, girdžiu. Man ši maikytė tokia graži.. Aš ją paimsiu.. Nupirksiu,- nusišypsojo.

- Na.. Ji tikrai graži,- nenorėjau jos erzinti, nes mačiau kaip jai ta vaikiška „maikytė“ patinka..

Mama nešiojo ją rankose. Sumokėjo kasoje. Metas į maisto skyrių.. Ko mes čia ir atvažiavom. Aš vežiojau „vežimėlį“, o ji ten krovė pačius įvairiausius daiktus.. Maisto produktus. Tokius kuriuos galbūt matau pirmą, bet manau, kad ne paskutinį kartą. Nors jie man nekėlė jokio pasitikėjimo, rimtai. Metas prie kasos. Šiandien diena.. Bent jau pusdienis tikrai nuobodi. Apsisukau. Artėjant prie kasos pamačiau gal penkias merginas, kurios ėjo su fotoaparatais link manęs. Nusisukau, bet veltui. Už keturių kasų.. Pamačiau ne ką kitą, o juos visus. Na, Zayn, Niall, Liam, Harry ir Louis. Keista, kad Harry ir Zayn stovėjo šalia vienas kito ir jie kalbėjosi. Vienu momentu jie abu nusijuokė ir Harry patapšnojo Zayn per petį. Nusisukau. Nenorėjau sujaukti jų dienos. Juk man priklausys vakaras su Zayn. O man tik to ir tereikia.

- O žiūrėk, ten Za...

- Šaaa,- piktai pritildžiau,- nekreipk dėmesio. Dabar prie jų fanės. Neatkreipk jų dėmesio į mane.

- Kieno jų?- nustebo mama.

- Kieno kieno.. Zayn ir kitų,- nepatenkinta pažvelgiau.

Ji linktelėjo ir nusišypsojo.

- Nuo kada pradėjai gėdytis?- pritilo,- savo vaikino..?- paslaptingai kalbėjo.

- Aš nesigėdiju.. Aš tiesiog noriu iki vakaro nesimaišyt prie Harry ir Zayn..- pradėjau gintis.

Ji nutilo. Nežinau kodėl, bet nutilo. Greitai susimokėjo.. Prieš išeidamos.. Ah, neslėpsiu, širdis daužėsi, nes bijojau, kad Zayn mane pamatys.. Ir kad Harry pažvelgs į mane su liūdesio kupinu žvilgsniu.

Bet visgi Zayn mane pamatė. Aš pamojavau ir nusišypsojau, bei staigiai nuleidau galvą žemyn. Ir jau sėdėdama mašinoj gavau žinutę – „Kas nutiko, kad nepriėjai arčiau?“. Kas kas.. Nenoriu sukelt bereikalingų jausmų Hazza‘i.

* * * 

- Pastebėjai, mes mažiau bendraujam,- greitai į vidų įbėgo Amanda.. Nes ją užklupo lietus.

- Pastebėjau,- liūdnai ištariau,- labas be to.

- Sveika,- prisėdo.- Keista, kad daugiau Londono mokykloj tavęs nematysim.

- Ei, nenusimink. Juk kai aš dar grįšiu.. Gal kaip nors prasmuksiu pas jus.

- Tikiuosi,- šyptelėjo,- geriau pasakok, kaip tau sekasi.

- Man.. Nėra jau taip blogai. Tik daug naujų dalykų mano gyvenime.. Na nutiko.

- Papasakok.

- Pradedant tuo, kad jau poryt skrendu į Lietuvą su Zayn ir vis dar stebiuos, kodėl mama tokia gera, baigiant tuo, kad Harry mane įsimylėjęs.

- Harry??? Tave? Įsimylėjęs??- vos nepaspringo gerdama kavą.

- Būtent..

- Iš kur tu viską sužinojai?

- Na, galima sakyti, kad tai jis pats pripažino ir pareiškė tiesiai man į akis.

- Kaip tau pavydžiu.. Dvi įžymybės kraustosi dėl tavęs iš proto.. Nuostabu,- užsisvajojo.

- Nuostabu?- nusijuokiau,- čia žiauriausias dalykas, kai nenori skaudinti draugo.

- Jis tau tik draugas?- šyptelėjo.

- Taip,- atsakiau jai tuo pačiu šypsniu,- tik draugas. Patarėjas.. Geras draugas.

- Džiaugiuosi dėl tavęs,- gurkštelėjo kavos.

- Geriau baikim apie mano reikalus.. Papasakok apie savuosius.

- Hm.. Greit baigsiu mokyklą, todėl jau susimąsčiau ką studijuosiu.

- Ką?- šyptelėjau.

- Verslą..- kiek lyg ir susigėdo?

- Būsi verslininkė?- nesulaikiau juoko.

- Bandysiu.

Šyptelėjau. Paragavau kavos. Dar porą valandų pasėdėjom su ja čia, kur ir nuo pat pradžių – Starbucks‘e. Iš ties čia aplinka yra nuostabi! Personalas draugiškas ir malonus, o kavos skonisss... Nuostabus. Bet tiesą sakant visas tas valandas, kol buvau su Amanda, negalėjau nustot galvot apie vakarą. Labai laukiau, kada susitiksiu su Zayn.. Per visą dieną spėjau jo pasiilgt. Be to įdomu, kaip jam pasisekė koncerte. Viliuosi, kad gerai. Puikiai.. Nuostabiai. Taip jam visada pasiseka. 

- Apie ką mąstai?- pertraukė mane Amanda.

- A..Aš apie nieką. Tiesiog žvelgiau pro langą. Na, lyja, tai žinai..- bandžiau išsisukti.

- Tau patinka lietus?

- Labai. Geriausias dalykas, kurį „surengia“ oras. Nežinau.. Mane lietus taip atgaivina, kartais jaučiuosi lyg naujai gimus,- šyptelėjau,- iš vis, kodėl mes kalbam apie lietų?

- Nežinau.. Tai tiesiog netyčia į tavo galvą šovusi mintis pokalbiui,- įdomiai surezgė sakinį.

- Ai taip.. Visai pamiršau, kad apie lietų kalbėti pradėjau aš.- nusišypsojau ir pažvelgiau į laikrodį. Jau septyniolikta valanda.

- Kurs nors skubi?- sakyčiau gal net kiek sunerimusi ištarė draugė.

- Na nee.. Vakare tik,- perbraukiau ranka per plaukus,- dar turim nemažai laiko.

- Ai, žiūrėk. Kai ką tau turiu,- pradėjo kuistis savo rankinėj,- štai.. Na, kad jei daugiau nepavyktų susitikti, prisimintum mane.

Ji man į rankas padavė mūsų abejų nuotrauką. Bet.. Su rėmeliu. Gražiu rėmeliu, su gražiais užrašais.. O ta nuotrauka man priminė tą dieną, kai mes nuvykom į jų koncertą, kai pirmą kartą pajaučiau ką reiškia būti Zayn mergina.. Ką reiškia, kai visi tave stebi ir fotografuoja.. Koks tai jausmas. Toje nuotraukoje buvom mes abi – su plačiomis šypsenomis, lyg žibančiomis iš laimės akimis.. Bet šypsenos buvo nuoširdžios. Tada buvo nuostabu.. Mūsų norai išsipildė taip netikėtai.. Nors aš norų nebeturėjau, nes jie išsipildė. Tai buvo tiesiog didžiausias Amandos noras. Sutikti juos.

- Tai.. Tai.. Tai taip gražu,- apkabinau ją ir vos laikiau ašaras. Nežinau kodėl vos neapsiverkiau.. Turbūt iš to netikėtumo gauti šią gražią nuotrauką, apie kurią buvau net pamiršus.- ačiū tau! Tu vienintelė draugė Londone, su kuria tiek daug patyriau per trumpą laiką, kuria labiausiai pasitikiu ir su kuria geriausiai sueinu.

Ji nusišypsojo. Nuoširdžiai.

- Žinai, norėjau tau tik tiek perduot.. Aš manau.. Kad jau metas atsisveikint. Nesakau, kad visam laikui, nes viliuosi, kad mes dar tikrai susitiksim,- nesustodama kalbėjo,- bet tiesiog nepaleisk žmogaus kurį myli..- ji pakilo nuo kėdės,- ašš.. Manęs jau laukia.

Aš taipogi pakilau. Greitai su ja, tempdamasi ją už rankos sumokėjau už kavą ir išėjom į lauką. 

- Kas tavęs laukia?- dairiausi.

- Jis,- parodė į prie pat šaligatvio stovinčią mašiną, kurioje sėdėjo simpatiškas vaikinukas.

- Jis tavo.. Vaikinas?- nė nebandžiau slėpti nuostabos, nes tai tikrai buvo gal net kiek neįtikėtina.

- Taip,- linktelėjo,- mes tiesiog įsimylėję.- nusikvatojo,- bet nepaisant to.. Saugok save, laikykis, sėkmės išlaikyti egzaminus Lietuvoje.. Tikiuosi, kad dar susitiksim,- stipriai apkabino mane,- visada liksi mano viena iš geriausių draugių.

- Tau taipogi sėkmės.. Pasiilgsiu tavęs..- vis dar buvom draugiškai apsikabinusios.

Viena kitą „paleidom“. Ji ruošėsi eiti link mašinos, bet aš ją sustabdžiau.

- Be to, koks jo vardas?- tyliai ištariau jai į ausį ir po šių savo žodžių šyptelėjau.

- Josh‘as.

- Labas Josh‘ai!- pamojavau.

Jis man taipogi.

Nusišypsojau. Amanda irgi. Ji lėtai, su plevėsuojančiu švarkeliu nupėdino link mašinos, įsėdo į ją. Pro atvirą langą dar kartą man pamojavo ir jau vos po minutės – nebuvo nė pėdsako, jog ji čia buvo.

(Naujai daliai mažiausiai 20 like ir 20 komentarų, o aš lekiu miegot. Nėra ji ypatinga, bet reikia ir paprastų.. Nuoširdus susitikimas su drauge, kurios galbūt nebepamatysi..)