37 DALIS

Pabudau nuo šiltų Zayn lūpų, kurios kas kelias minutes lietėsi prie mano veido odos. Pabudau dar ir dėl to, kad užuodžiau skanų kvapą sklindantį iš virtuvės ir dar dėl to, kad man be galo skaudėjo galvą. Ir dar dėl to, kad saulė kaip ir kiekvieną rytą.. Tik šį rytą jau surezgė planą su Zayn, kaip mane pažadinti.

- Labas rytas, brangute,- tai buvo pirmieji žodžiai šeštadienio rytą.

- Labas rytas,- pramerkiau vieną akį.

- Kaip jautiesi?- gulėdamas šalia manęs, tik pakėlęs savo galvą ir parėmęs ją kaire ranka ištarė ir dešinės rankos pirštais lengvai “vedžiojo“ linijas ant mano plaštakos..

- Truputį skauda galvą,- pramerkiau ir antrąją akį,- o kaip tu?

- Aš jau įpratęs, tai.. Visai neblogai,- šyptelėjo.

Nežinau kas man pasidarė, bet aš apsiverčiau ant dešinio šono, apsikabinau Zayn ir su nestipria jėga priverčiau jį atsigulti ant manęs. Apsivijau jo kaklą rankomis ir porą kartų pabučiavau, o pabaigai - nusijuokiau.

- Ką tu ką tu, kokia meilė..- trumpam įbėgusi į kambarį ištarė Eleanor,- labas rytas,- šyptelėjo.

Zayn „nusivertė“ nuo manęs ir mes kiek susigėdom bet vis tiek susijuokėm.

- Sveika,- pagaliau išdrįsau normaliai atsisėsti ant lovos.- visi kiti jau atsikėlę?

- Ne,- timptelėjo lūpą,- Harry bei Liam dar miega.. Žinai, Liam jau sveikas, tai juk pameni, kad vakar išgėrė...- nusijuokė,- o Harry tai sakė, kad jam bloga, tai nuėjo dar pamiegot.

- Ačiū Dievui,- griuvau ant pagalvės,- o jau maniau, kad aš čia vienintelė taip ilgai miegojau.

El šyptelėjo ir išėjo iš kambario. Mes su Zayn nusijuokėm, ir aš abejomis turimomis rankomis panėriau į jo juodus plaukus, o jis mane pabučiavo.

- Gal kelkimės?- ištarė besišypsantis tamsiaplaukis.

- Padėsi išlipti iš lovos?- išsišiepiau.

Jis linktelėjo. Aš jau ruošiausi kaip ir sėstis, bet jis nė nedvejodamas pakėlė mane nuo lovos ir galiausiai kiek toliau nuo jos pastatė ant žemės.

- Aš tik prašiau..

- Kad aš tau padėčiau nulipti nuo lovos,- šyptelėjo ir pakštelėjo į lūpas.

Palingavau galvą ir nuėjau į dušą. Greitai išsimaudžiau ir persirengiau.. Kadangi šiandien Londone oras iš ties puikus, ir kaip niekad šilta (gal kokių +18?? Gal daugiau..) įlindau į paprastus džinsus ir visiškai baltą palaidinę nors.. Dar nepamaišytų ir koks plonytis megztukas, bet dabar apsieisiu ir be jo.. 

Greitai nulėkiau į virtuvę ir padėjau paruošti pusryčius. Pagaliau kiek užsimiegoję atėjo Liam ir Harry.. Kurie vos ne vaikščiojo sienomis. Kas vos atsimerkt galėjo, o kas tiesiog vos sugebėjo.. Eiti. Taip, tai Hazza.

- Nagi, sėskit, eikit užkąst,- drąsino Dani ir priėjusi prie Liam, pradėjo jo kažko klausinėti. 

Greitai prisėdau kol buvo vieta prie Zayn, kol galiausiai prie mūsų prisijungė visi, kurie buvo šiame bute. Harry atėjo į virtuvę, rado laisvą vietą prie manęs.

- Galiu prisėst šalia tavęs?- maloniai nusišypsojo.

- Žinoma.- draugiškai tariau.

Jis nieko nelaukęs prisėdo ant kėdės, kuri buvo šalia manęs. Jaučiau jo įsmeigtą žvilgsnį, kuris vis kartojosi gal kas kokias penkias minutes. Stengiausi į tai nekreipti dėmesio, kol galiausiai..

- Ko tu taip į mane žiūri?- prislinkusi arčiau jo, kuo tyliau ištariau jam į ausį.

- Nežinau.. Na tu tiesiog labai graži,- bandė išsisukinėti.

- Aš tavęs klausiu rimtai.

- Tiesiog norėjau paprašyti, kad man paduotum sumuštinį, nes bijau, kad nugriūsiu ant stalo,- spontaniškai išlemeno.

Padaviau jam jį. Jis žinoma padėkojo ir nusišypsojo, kaip ir dažniausiai jeigu ką nors gero jam padarau.. Galiausiai visi pavalgėm, susitvarkėm, aš nusprendžiau paskambinti mamai, kad dėl visa ko, ji dėl manęs nesijaudintų.

- Kur eini?- mane sustabdė Zayn balsas.

- Ašš einu paskambinti mamai,- atsisukau ir šyptelėjau.

- Gerai,- greitai pribėgo prie manęs ir pavogė bučinį.

Šyptelėjau ir surinkau mamos telefono numerį ir jai paskambinau. Visgi jau po dvylikos, tad manau, kad ji jau tikrai nemiegos + turėjo eit pasikalbėt į mokyklą dėl mano baigimo.. Nes juk savaitei NEATIDEDAMAI išvykstu.

- Klausau,- pridususiu balsu ištarė mamukas.

- Labas,- linksmai pasisveikinau.

- O, Renalda, labas,- išgirdau jos juoką,- tikiuosi, kad šiandien grįši.

- Dar klausi?

- Na taip... Turėsiu daug ką tau pasakyti.. Kai ką labai svarbaus, kai ką irgi svarbaus.. Ir dar kai ką svarbaus duoti,- išgirdau kaip ji su nekantrumu tai kartojo.

- Tu mane sudominai,- atsisėdau ant lovos.

- Be to, kada planuoji grįžt? Ką veikėt vakar?

- Oj daug ką,- tik dabar pastebėjau, kad mes su mama lyg vienos iš geriausių draugių..- pradedant tuo, kad buvom kažkur toliau už miesto, atrakcionų parke kaip ir, o baigiant klubu..

- Buvai klube?- jei manęs neapgavo ausys ji net kiek nustebo.

- Na taaip.. Man jau šį trečiadienį 18..

- Gaila, kad tuo metu tavęs nebus čia..

- Mama, atšvęsim kai grįšiu,- maloniai ištariau.- be to, buvai mokykloje? Kalbėjai su direktore dėl baigimo?

- Kalbėjau.

- Na ir kaip?

- Kai grįši, viską papasakosiu.. Manau, kad tave visi trys dalykai kuriuos tau pasakysiu turės nudžiuginti, bet vienas iš jų ypač..

- Gal gali pasakyt jį dabar?- nekantraudama prašinėjau.

- Kai grįši.. Ei pasakyk, ar aš sena?- keistas klausimas.. Tikrai.

- Žinoma ne,- nusijuokiau,- tau vos 37.. O kodėl taip klausi? Be to, atrodai jaunesnė!- stengiausi kuo labiau ją išgirti, nors tiesą sakant tai ką jai sakiau – yra gryna tiesa.

- Tada puiku.. Jei tave labai domina, tai greičiau grįžk namo ir tuomet tu viską sužinosi..- kalbėjo su įtartinomis užuominomis.

Nusijuokiau ir pabaigiau pokalbį, nes daugiau nebenorėjau savęs erzinti dėl tų trijų dalykų.. Kuriuos nuo manęs mama kaip įmananti slepia. Sėdėjau kiek suirzusi.

- Nagi, kas yra?- net neišgirdau, kaip Harry atėjo į mano kambarį ir prisėdo šalia manęs.- juk mes draugai, gali man pasipasakoti, kaip aš padariau prieš kelias dienas tau..

- M.. Nieko, tiesiog mama kiek suerzino.. Aišku ne iš blogosios pusės,- kažkodėl iš karto ėmiau lyg gintis,- tiesiog ji man nepasakoja kažkokių trijų dalykų, sakė juos pasakys tada, kai aš būsiu namuose.

- A.. O maniau, kad kas nors nutiko,- šyptelėjo.

- Na ne, viskas kaip ir gerai,- šyptelėjau,- o kaip tu? Vis dar tęsiasi tos nesąmonės internete?

- Jau kiek aprimo manau. Bent jau kai ieškau kažko tokio, nerandu kažko naujesnio.. O gal tiesiog nemoku ieškot,- vėl nusišypsojo.

- Sakiau, kad viskas bus gerai.. Praeis. Juk tokie jau padarai tie žmonės..

- Padarai?- kreivai pasižiūrėjo.

- Na.. Čia.. Perkeltine prasme, tiesiog.. Na supranti,- kiek susinervinau.

- Viskas gerai,- apkabino mane sėdėdamas šalia viena ranka per pečius.- tiesiog kažkaip tu kalbi neįprastai.. Na supranti, įdomiau.

Susigėdau. Atsisukau ir pažvelgiau į Harry. Jis vis dar žiūrėjo tiesiai į mano akis.. Savomis bandė pamatyti viską, kas vyksta. Aš pažvelgiau į jo ranką, kuria jis buvo mane apkabinęs. Jis ją atitraukė.

- Aa..Atleisk, neturėjau tavęs apkabinti.- nusisuko.

- Viskas gerai, juk mes draugai, taip?- pabrėžiau žodį draugai.

- Na taip.- vėl atsisuko ir nusišypsojo.

Aš pakilau nuo lovos, jis taipogi. Nežinau, kas pasidarė Hazza‘i, tačiau jis vos neparkrito. Aš spėjau jį pagauti, jis laikėsi už manęs. Galbūt jam pasidarė silpna, ar apsisuko galva, nežinau, bet tikrai akivaizdžiai susinervinau.

- Kas nutiko?- su mano ir jo pačio jėgomis pasodinau Harry ant lovos.

- Nežinau, pasidarė negera..

- Gal po vakar?- stengiausi kalbėti kuo ramiau, nes iš ties kiek sunerimau.

- Nežinau.. Man tai jau darosi sakyčiau pakankamai dažnai.. Gal nebeprižiūriu savęs taip kaip prižiūrėdavau ankščiau, nežinau. Gal tiesiog nuovargis, o gal aš nusilpęs..- pradėjo pasakot.

- Nemanai, kad būtų pats laikas tau apsilankyti pas gydytojus?- neteko vaidinti, kad esu vis dar sunerimusi ir neteko vaidinti rūpestingos, nes būtent tokia ir esu.

- Galbūt.

Penkioms minutėms tarp mūsų stojo tyla. Harry buvo nuleidęs galvą ir užsimerkęs, jei nežinočiau, kad jam negera, tuomet pamanyčiau, kad jis miega. O aš tiesiog sėdėjau ir švelniai padėjau savo ranką ant jo nugaros ir pakreipusi galvą link jo veido žvelgiau į jį. Mano žvilgsnis buvo toks.. Susirūpinęs. Man iš tiesų nejauku.. Nežinau kas jam yra. Bet tikiuosi, jog nieko blogo.. Tikiuosi, kad tai tik nuovargis.

- Gal gali mane apkabint?- po dabar jau kokių septynių minučių tylos tarp mūsų paprašė.

Klausimas kiek sukrėtė. Apkabint? Man nesunku, bet kodėl.. Apkabinau jį. Jis nestipriai prispaudė mane prie savęs ir laikė apkabinęs. 

- Harry, galiu tavęs kai ko paklaust? Tik pažadėk, kad į tą klausimą man atsakysi.

- Gerai,- pagaliau jis mane paleido.

Prisėdau prie jo. Jis žiūrėjo į mane.. Buvo visas išbalęs, bet žiūrėjo. Stengėsi nusišypsoti. Aš sukaupiau visą drąsą.

- Ką man jauti?

(Naujai daliai kuo daugiau tuo geriau, nes dar neparašiau iki galo:D aišku nemažiau 20 ir komentarų ir like.. BE ŽODŽIO DAR... galima?)