33 DALIS

- Ko tokia laiminga?- į mano kambarį užėjęs tėtis sakyčiau kaip neįprastai, paklausė keistoko klausimo.

- Ai..- nutylėjau.

- Nagi, papasakok,- prisėdo arčiau manęs.

- Susitaikė du vaikinai.. Vienas mano vaikinas, o kitas geras draugas,- kalbėjau su užuominomis.

- Tas.. Arabas?

- Koks dar arabas!!- piktai išpyškinau,- tėti..

- Gerai jau,- nusikvatojo,- nuvežti tave į mokyklą?

- Hm,- apsimečiau, kad susimąsčiau,- galėtum.

- Gerai, tada ruoškis, nes man jau greitai į darbą.

Linktelėjau ir nudūmiau prie spintos. Susiradau tą pačią uniformą į kurią bandžiau kaip nors įlįsti ir galiausiai.. Įlindau. Tiesą sakant.. Arba aš pastorėjau, arba man tik atrodo, kad ji ankšta. 

Porą kartų perbraukiau šukomis per plaukus, vėliau prisiverčiau užkąsti ir nieko nelaukdama jau po keletos minučių sėdėjau mašinoje, kurioje dar tėčio nebuvo. Iš savo tašės (jei ją taip galima pavadinti) sugebėjau išsitraukti savo išmanųjį telefoną (nors koks čia ir išmanusis..) ir radau tris žinutes. Tiesą sakant keista, kad iš tų trijų sms žinučių viena nuo Hazzos. Nieko ypatingo, tiesiog kaip sekasi ir ačiū už tai, kad padėjai susitaikyt su Zayn. Ahh, koks jis mielas.

- Ei, apie ką svajoji?- nestipriai kumštelėjo į ranką tėtis.

- A..Aš?- atsikvošėjau.

- Tu, tu.

- Aš apie nieką, tiesiog.. Šiaip, susimąsčiau apie žinutę.

- Kokią?- nustebo.

- Įprastą, su klausimu, kaip sekasi.

- Keista tu pastaruoju metu..- sunerimęs ištarė.

- Man viskas gerai, tėti,- nusijuokiau.

Jis linktelėjo ir nutaisė nepasitenkinimo šypsenėlę. Į tai stengiausi nekreipti dėmesio, tiesiog sėdėt ramiai ir laukti, kol mašina sustos prie jau mano dabartinės mokyklos. Ir štai.. Po kelių minučių tylos ji sustojo.

- Kai ką tau šiandien turiu,- maloniai ištarė tėtis.

- Ką?- pripažinsiu, susidomėjau.

- Pamatysi.. Kai grįši namo. O dabar sėkmės,- nusiuntė oro bučkį.

Nusišypsojau ir nubėgau iki mokyklos durų, kadangi pradėjo lyti.. Įprastas Londono oras sakyčiau.. Bent jau tas dienas, kai čia esu aš. 

- Kodėl vakar nebuvai mokykloje?- prisėlino Amanda.

- Aš.. Aš vakar.. Blogai jaučiausi,- stengiausi išsisukt iš padėties.

- Tikrai? Kas nutiko?- susikrimtusi pasiteiravo.

- Skaudėjo pilvą, galvą..- bandžiau ką nors staigiai sukurti,- ir šiaip negera.

- O šiandien sveika?

- Lyg.. ir.

Ji draugiškai nusišypsojo ir nusitempė mane į klasę. Ten buvo daug merginų, kurios vos man įėjus – prilipo prie manęs. Pradėjo klausinėti apie One Direction, prašinėjo Zayn numerio, o kelios (Kristen ir Ema) sakyčiau elgėsi pakankamai įprastai ir tokių dalykų klausti net nesiruošė. Va ką reiškia būti Zayn mergina.. Nemaniau, kad prie manęs dėl to „lips“ net ir nauji draugai. Bet nepaisant to atkentėjau.. Prasėdėjau penkiose, nuobodžiose pamokose per kurias sakyčiau galvoje turėjau laisvo laiko galvoti apie tai kas man rūpi.. Na, kad ir Zayn ir mane.. Įdomu, ar kai jis susitaikė su Hazza vis dar norės vykti į Lietuvą? 

- Panele, apie ką galvojat?- štai mano apmąstymams atėjo galas.

- Aš.. Apie matematiką,- tai buvo pirma kvaila mintis šovusi man į galvą.

- Tikiuosi,- keistai pažvelgė.

Ramybė. 

Taip ir toliau praėjo dar viena visiškai neįdomi pamoka. Tiesą sakant nuobodi diena mokykloje. Tačiau galiu pasakyt, kad net nepastebėjau, kaip ji greit praėjo.. ir nepastebėjau kada atėjo metas laukti atvykstant mano tėčio lauke. Prie manęs tyliai priartėjo Ema.. Kuri atrodė nusiteikusi pabendrauti.. Ir pasirodė tikrai labai draugiška.

- Sveika,- negarsiai ištarė,-  kaip laikais?

- Laba,- draugiškai nusišypsojau,- puikiai.. Dabar,- kaip ir įprastai atsakiau,-tu?

- Gerai,- nusišypsojo,- ei, gal norėtum šiandien nueit pasivaikščiot? Norėčiau su tavim labiau susipažint.. Atrodai draugiška. 

Linktelėjau ir leidau jai suprasti, kad sutinku. Norėčiau prasiblaškyti, susipažinti su naujais žmonėmis, o ne tik būti įsikabinus į Zayn.. Bijau, kad galiu jam atsibost. Ant popierėlio, kurį staigiai išplėšiau iš sąsiuvinio užrašiau savo numerį ir atsisveikinau, nes tėtis nuo namų iki mokyklos atvyko žaibiškai greitai. Bet aš dar greičiau įšokau į mašiną.. Nes lauke vis dar truputį lijo. Nors man visai patinka lietus.. Jis atgaivina.

- Kaip sekėsi?- keistai besižvalgydamas ištarė.

- Puikiai,- nuslėpiau nuo jo nepasisekimą per matematikos pamoką.

- Tikrai?- arba man atrodo, arba jis bando mane pagauti.

- Tikrai..

Dar truputį pasikalbėjom.. Kažkodėl papasakojau tėčiui apie tai, kas vyko tarp Zayn ir Hazzos.. Nors aišku nesakiau to žodžio kurį išgirdau iš viliojančių Hazzos lūpų ir muštynių, kurios sakyčiau visą tą nesąmonę kuri tęsėsi ir sukėlė.

Po kelių minučių jau sėdėjau ant sofos ir po truputį gurkšnojau karštą arbatą. Kaip ji man patinka! Rankose laikydama savo grabą vis laukiau naujos žinutės nuo ko nors.. Kad ir nuo mano tamsiaplaukio gražuolio..

- Heey,- kažką laikydamas rankose į kambarį įžengė tėtis.

- Labas again..- truputį susiraukiau.

- Ką veikia mano mergaitė?- pasijaučiau, lyg rimtai esu maža mergaitė.

- Geria arbatą..

- Pameni, sakiau turiu tau kai ką?

- Aha,- linktelėjau.

Tėtis iš už nugaros ištraukė rankas ir parodė rankose gulinčią dėžutę.. iPhone dėžutę! Mano akys nušvito, kad pagaliau nebebus gėda iš kišenės išsitraukt jau tikraaai atgyvenusį telefoną..

- Či..Čia man?- sumikčiojau.

- Būtent tau, brangioji,- meiliai ištarė,- nusipelnei.. Visgi mačiau, kad tau tikrai reikėtų naujo telefono...

Padėjau arbatą ant šalia buvusio nedidelio stalelio ir stipriai apkabinau tėtį. Seniai buvau jį taip apkabinus, nes kai mes Londone.. Retai jį matau namuose. Dažniausiai jis arba labai užsiėmęs arba jo tiesiog nėra namuose ir jis neatranda laiko man.

* * * 

Po pusvalandžio jau sėdėjau susiruošusi, taip pat susirietusi ant fotelio, kadangi belaukiant Emos žinutės.. Man pasidarė šalta. Dar nesiruošiau judėti iš namų, kadangi lauke lijo, buvo bjaurus oras. Tikėjausi, kad iki išėjimo iš namų jis pagerės.. Nors vis tiek tokiu oru niekur nevaikščiosim, tiesiog sėdėsim Starbucks‘e. Net visą valandą už lango pliaupė lietus, o mano mažoje galvoje skambėjo vienintelė daina – „Moments“. Vis dar esu directioner‘ė ir ja būsiu visą gyvenimą. Ir dėl to, kad man nusišypsojo laimė.. 

Seniai jaučiau tą jausmą, kai vibruoja telefonas.

- Alio?- staigia pašokau iš minkšto fotelio.

- Renalda? Čia tu? Labas, čia Ema. Jei pameni mane,- tyliai išlemeno.

- A..aš,- vėl sumikčiojau,- žinoma prisimenu.

- Gal jau nori susitikti? Manau, kad geriau lėkim į starbucks‘ą.. Nes lauke oras bjaurus.. Bet vis tiek noriu su tavim susipažint,- nusijuokė.

- Mielai. Aš ten greit būsiu,- išjungiau pokalbį.

Prisiminiau, kad turiu naująjį telefoną.. Todėl savo kortelę greitai perdėjau į iPhone ir stengiausi prie jo priprast. Didokas šiaip.

- Mama, gali mane kai kur nuvežt?- užstaugiau per visus namus.

- Žinoma, o kur reikia? Jei žinosiu kelią iki to ten tavo kai kur.

Nusijuokiau.

- Į starbucks‘ą,- kiek pritilau.

- Maždaug žinau kur jis,- išgirdau malonų mamos balsą,- aš tuoj.

Mamos tuoj visada tęsiasi mažiausiai dvidešimt minučių, bet šį kartą galiu ją pagirt – tai užtruko vos penkias. Greitai per lietų nubėgau iki juodos mašinos ir įsėdau į ją. Mama taipogi. Ji staigia pasuko raktelį ir užvedė mašiną, o tada.. Ji tiesiog pajudėjo. Ji dairėsi lyg ieškodama kelio kol pagaliau.. Privažiavom. Nežinau ar tai būtent ši vieta, bet lyg ir adreso nesumaišiau.. Kurį gavau nuo Emos.

Staigia įlėkusi greitai prisėdau ir laukiau.. Laukiau ir pamačiau Emą. Ji įėjo ir greitai apsidarė – jos akys užkliuvo už stalo, prie kurio sėdėjau viena ir pastebėjau, kaip ji išsišiepusi su rankose laikomu skėčiu artėjo link manęs. 

- Oras bjaurus,- tai buvo pirmieji jos žodžiai.

- Aha,- pritariamai linktelėjau.

- Užsisakei kavos ar šiaip ko?

- Dar ne. Aš ką tik čia atvykau,- šyptelėjau.

Po truputį tarp mūsų mezgėsi kalba kuri man patiko. Su Ema nereikia ieškoti temos apie ką kalbėtis, nes iš vienos... Išsivysto kita. Bet nepaisant to suradom skirtingų pomėgių kurie ne visai mums abiems patiko.. Bet vis tiek. Keista, kad oras staiga pagerėjo. Iš vis, kodėl aš kalbu apie orą? 

* * * 

- Žinai, gerti kavą su tavimi man patiko,- nusijuokiau belaukdama atvykstančios mamos.

- Man irgi,- šyptelėjo,- tai tu ta garsioji Renalda, Zayn iš One Direction grupės mergina?

Tikėjausi, kad ji šio klausimo manęs nepaklaus..

- Na lyg ir.. Taip,- linktelėjau,- o ką?

- Nieko.. Tiesiog tau pasisekė, kad tu turi jį, o jam, kad jis turi tave.

- Ei..- paraudau,- kaip miela.. Reta kuri jų fanė taip pasako. Kiek esu mačiusi, atsiranda tokių kurios linki Eleanor‘ai ir Dani ko nors blogo. Na supranti.. Žmonės pavydi. Kažkada ir aš tokia buvau, tik nenusirisdavau taip žemai.

Ji draugiškai nusišypsojo.

- Žinai, maniau, kad tu kitokia,- tyliai išbėrė.

- Tai.. Tai tai suprasti iš blogosios pusės?

- Ne, jokiu būdu ne!- suriko,- maniau, kad tai jog tavo vaikinas yra daugumos trokštamas.. Tai tave pakeitė. Maniau, kad tu esi pasikėlusi,- nustebau, kad ji viską taip drąsiai išrėžė,- bet pasirodo, tu tokia nesi. 

Nuleidau galvą ir nusišypsojau. Mama privažiavo.

- Gal tave pavežti?- draugiškai pasiūliau.

- Ne, nereikia,- išsišiepė,- aš gyvenu netoliese.. Ačiū.

Linktelėjau, pamojavau ir įsėdau į mašiną. Ji draugiškai šypsojosi tol, kol jos mano akys neaptiko Emos ir jos šešėlio.

- Kur mes važiuojam?- išsitraukiau telefoną ir tuo pačiu paklausiau mamos pirmo į galvą šovusio klausimo.

- Apsipirkt.. 

Man tai kiek nepatiko, nes aš tiesiog norėjau namo.. Išgriūt lovoje, palįst po šilta antklode ir žiūrėti kokią nors įdomią laidą. Na, šiuo atveju tiktų kad ir MTV. Bet dar turėjau padėti mamai apsipirkti..

Bebūnant parduotuvėje stebėjau, kokias nesąmoningas prekes į krepšį deda mama. Tai, ko ankščiau ji niekada nepirko. Pagaliau priėjom.. Saldainių skyrių? Ir ten mano akys manęs neapgavo – prie saldainių pamačiau Niall.

- Oo, labas,- manau, kad mane pirmiau pamatęs nei aš jį šyptelėjo šviesiaplaukis.

- Heey,- draugiškai šyptelėjau ir atsisukau į mamą,- aš tuoj ateisiu.

- Ką čia veiki?- paklausė pirmiau už mane,- kaip sekasi? Seniai matėmės.. Dažniausiai būni atskirai su Zayn arba su Harry.. O mus pamiršai?- liūdnai šyptelėjo.

- Ohh,- kaip nelaukiau šios nelemtos akimirkos,- tiesą sakant pasiilgau jūsų.. Tiesiog.. Kažkaip.. Per daug visko vienu metu vyksta.. Per daug nesusipratimų.

Jis nusijuokė.

- Ei, viskas gerai, nesikrimsk,- nusišypsojo,- žinai sumaniau nusipirkt kokį skanų dalyką.. Noriu kažko saldaus. Dar eisiu pasidaryt po maisto skyrių.

- Nebūtum Niall,- nusijuokiau,- Lietuvoje yra kažkas panašaus į šį saldumyną,- parodžiau pirštu į kažkokį pakelį saldainių kuriuos kartais matydavau Lietuvoje,- bent jau man jie skanūs.

Jis nusišypsojo.

- Turiu naują saldumynų patarėją..- draugiškai šyptelėjo,- gerai, lekiu, manęs laukia.

- Ohhh,- atsidusau,- taip greitai?

- Na taip, nepyk.. Manęs laukia.. Maistas, turiu eit, susiskambinsim, susitiksim.. Lekiu,- beveik nesupratau ką jis pasakė.. Tiesiog draugiškai apkabino ir nubėgo savais keliais.

Jis mane prajuokino ir pakėlė nuotaiką.. ir dėl to stovėjimas eilėje prabėgo nežmonišku greičiu. Dar mačiau jį kitoje eilėje. Bet nepaisant to, greitai išsinešdinau iš to supermarket‘o ir jau sėdėjau mašinoj. Jau buvo šešta vakaro.. Zayn‘as net nepasireiškė. Kažkas ne taip.

* * * 

Vos mašinai įvažiavus į kiemą.. Pačiupau raktus, paėmiau maišą ir nuskuodžiau namo. Sunkiai pavyko raktą įkišt į spyną, kadangi netvėriau iš džiaugsmo, kad pagaliau stoviu prie namų durų. Buvau pavargusi. Bet visgi.. Pavyko.. Maišą greitai nunešiau į virtuvę, raktus mečiau ant stalo, bet akį užkabino voka, ant kurio buvo parašyta - 

„Renaldai nuo Zayn“. 

(Naujai daliai mažiausiai 20 like ir 20 komentarų, o aš skubinuosi rašyt 37,38 dalis:D)