31 DALIS

Ėmiau jo ieškoti, tačiau.. Niekur neradau. Tiesą sakant nesuprantu, dėl ko jis išėjo? Ar jis supyko ar jis tiesiog išėjo į kokią parduotuvę ar šiaip kur netoliese? Vienintelis geras dalykas yra tas, kad telefone jau turiu jo numerį ir galiu jam paskambinti.. Bet tas prakeiktas garsas, nuo kurio mano ausims buvo bloga.. Ir staigiai pagerėjo.

- Alio?- išgirdau kiek pridususį Hazzos balsą.

- Kur tu?- kiek viduje su besitrankančia širdimi stengiausi kuo ramiau paklausti.

- Aš.. Pakeliui namo,- pajaučiau, kad jis truputį sunerimo.

- Kaip tai?- piktokai sušaukiau,- juk.. Dėl tavęs šiandien nėjau į mokyklą, nes prašei.. O dabar pats net neatsisveikinęs išvažiavai?!- stovėjau prie to pačio suolelio ir mačiau, kaip žmonės į mane žiūri. Lyg į kokią nesveiką.

- Ai.. Pamaniau, neversiu tavęs būti su manimi. Juk mačiau, kad nenori, nes tau galvoje tik Zayn, Zayn ir dar kartą Zayn,- pradėjo priekaištauti.

- Tu man priekaištauji?- nusivylusi ištariau.

- Ne.. Nors galbūt.. Taip. Nors nežinau. Palauk, aš grįžtu.

Nespėjau nieko ištarti, kadangi jis baigė pokalbį. Įkvėpiau, atsidusau, įkvėpiau, atsidusau ir ramiai atsisėdau ant suolelio. Belaukdama, kol grįš Hazza jaučiau žvarboką vėją, kuris kedeno mano palaidus plaukus.. Ir kadangi lauke buvo vėsu, o aš buvau apsirengusi sakyčiau pakankamai plonais drabužiais.. Mano oda šiurpo. Bet nepaisant to viskas buvo gerai. Hazza grįžo ir pirmas dalykas kurį jis pasakė – „atsiprašau“. Na aišku, jam JAU viskas atleistina.

- Tai, visgi kalbėjai su Zayn?- pagaliau po penkių minučių tylos tarp mūsų kažko paklausė.. 

- Na taip.- kuo ramiausiai ištariau.

- O žinai, jam sekasi,- šyptelėjo dirbtina šypsena.. Matėsi, kad jis nelaimingas.

- Kodėl?

- Na jis turi merginą...- nutilo,- sulaukia daug dėmesio.

- Aš jau tau sakiau, tau merginą susirast paprasta,- nuoširdžia nusišypsojau,- o dėl dėmesio manau, kad tu jo sulauki daugiau.

Būtent po šių mano žodžių, prie mūsų, tiksliau prie Harry priėjo grupelė fanių.. Kurių dėka turėjau gal dvidešimt minučių atsipūtimui, kol Harry su jomis fotografavosi, dalino savo autografus ir truputį pabendravo.

- Tai sakei tau mažai dėmesio?- nusijuokiau,- mes kai būnam su Zayn, tai mažai kas prieina.. Nors mes būnam ne tokiose matomose vietose.

- Gal galim pasikalbėt apie ką nors kitą? Pavyzdžiui.. Na apie tave. Neminėk Zayn..

- Tu jam pavydi?

- Gal.. Kažkiek,- nusisuko.

- Neturi dėl ko,- prislinkau arčiau jo ir apkabinau jį,- juk tu toks pats tobulas kaip ir Zayn bei kiti grupės nariai,- nusišypsojau.

- Na, kartais jaučiuosi kaip koks.. 

- Ššš,- nutildžiau jį,- viskas gerai. Kad ir koks manai, kad esi, tu toks nesi,- švelniai atrėmiau savo galvą į jo petį,- žinai, tau nederėtų būti liūdnam.

- Ne, aš toks ir nesu,- pasistengė nusišypsot.

- Aš matau, kad tau sunku. Pasipasakok.. Juk laiko dar turim. Bent kol man baigsis tariamos pamokos. O iki jų pabaigos liko dar dvi valandos.

- Na, tu puikiai matai,- prilietė savo ranką prie manosios,- man tikrai sunku.

- Papasakok, kas yra,- net pati nepajutau, kokiu graudžiu balsu ištariau.

- Na pirmiausia, - atsiduso,- gal eime ten kur šilta? Pavyzdžiui į šalia esančią kavinę.. Man vėsoka.

Linktelėjau ir leidau jam paimti mane už rankos ir padėti atsistoti.. O vėliau žinoma leidau jam mane nuvesti į jaukią kavinę.. Kur vos prisėdę užsisakėm kavos... Ir kalbėjomės.

- Na, pasakok.. Kas yra, kodėl sunku,- kuo nuoširdžiau ištariau. Ir iš tiesų man buvo gaila žiūrėti, kaip jis dėl kažko kankinasi.

- Na pirmiausia tai sunku dėl to, kad Zayn ant manęs pyksta.. Na tiesiog tada.. Neištvėriau.

- Ei,- nutraukiau jį,- o ką ten sakei.. Kad jis ten manęs nemyli? Ar kažką panašaus? Kad apgaudinėja?

- Ai, pamiršk.. Įsikarščiavau.

- Bet kodėl?

- Pasakoju toliau,- išsisuko nuo atsakymo į mano klausimą,- man sunku dėl to, kad yra žmonių kurie nežino, jog jie man yra svarbūs. Tarp jų ir Zayn, nes visgi, mes visi penki.. Kartu. Visada ir visur.. O dabar.

- Awww,- kaip miela, kad Zayn jam svarbus,- viskas bus gerai. Aš šiandien su juo pasikalbėsiu.. Bet pasakok toliau, nenoriu tavęs nutraukti.

- Ačiū tau,- padėkojo,- ačiū, kad supranti ir.. Išklausai mane.. Šiuo metu man to trūksta.. Lou daug laiko praleidžia su Eleanor‘a, todėl dažniausiai būnu vienas. Ir jaučiuosi lyg esu niekam nereikalingas.

BAIK MANE GRAUDINT!!

- Bet nesvarbu.. Prieš galbūt metus buvo tas pats, kas ir dabar,- atsiduso.

- Kas? Kas vyksta?

- Manau prisimeni tą metą, kai pasiskaičiau apie save internete..

- Taaaip ir.. Negi tai vyksta ir dabar?- nutilau.

- Būtent tai ir vyksta ir dėl man sunku.. Man reikia žmogaus, kuris mane paguostų, mane palaikytų, padėtų, o ne tik sakytų, kad viskas bus gerai. Manau supranti, apie ką aš kalbu.. Ir dar – dauguma žmonių kurie ant manęs tiesiog varo kaip tik gali, sako sakyčiau bjauriausius žodžius yra iš Lietuvos ir Anglijos.. Bei dar poros šalių, bet ne tokių didelių..

Kai jis pasakė LIETUVOS man nutirpo visos galūnės.

- L..Lietuvos?

- Lietuvos. Jei neklystu, tu esi iš ten?

- Aš iš ten, bet.. Tik nemanyk, kad visi tokie.. Tikrai ne visi.

- Aš ir nemanau. Tu tokia nesi.. Tiesiog sunku apie save skaityti tokius dalykus ir nieko nedaryti.. Ir matyt, kaip tave triuškina internetinėje erdvėje, o tu stengiesi viską atlaikyti ir nesuteikti tam didelio dėmesio.. Juk ir taip aišku, kad tiek aš, tiek kiti grupės nariai, tiek pati grupė žmonių, kurie mūsų nekenčia turi visame pasaulyje..

- Ei žiūrėk, tai tikrai nieko nereiškia.. Visada yra, buvo ir bus tokių žmonių kurie norės gadinti gyvenimą kitiems, - stengiausi ramini jį.

- Nežinau,- pamačiau, kad jis nuleido galvą.. Nusivalė ašaras ir pasistengė nusišypsoti.

- Neverk, prašau.

- Jei tik tu prašai.. Pasistengsiu.

Nesulaukiau ašarų viduje ir pravirkau.. Man jo iš ties gaila.. Norisi jam kaip nors padėt.. Tik nežinau kaip.

* * *

Besikalbėdama su Hazza baigiau išgerti kavą. Jis taipogi.. Lauke lyg ir išlindo saulė.. Nusprendėm judėti..

- Ei, o tu tikrai viską pasakei? Nes atrodo, kad kažką slepi..- įtartinai bet ne piktybiškai ištariau.

- Manau, kad viską,- pažvelgė į telefoną.

Kiek nustebo.

- Kas nutiko?- jau kelintą kartą šiandien sunerimau.

- Aš.. Aš turiu važiuoti.. Kažkas atsitiko,- susinervino.

- Ką? Kas atsitiko? Kam?

- Nežinau, Paul neparašė.. Ei, Renalda, ar.. Ar aš galiu tave laikyti drauge?

- Aišku, kad gali. Aš tau visada padėsiu visais klausimais.. Tik prašau, neliūdėk.

- Kai visa tai praeis, tada. Ačiū tau.. Kad mane supranti,- jis mane ėmė ir apkabino bei pabučiavo. Draugiškai. Į skruostą, nors jaučiau, kad tuo momentu, kai jis mane bučiavo.. Atrodė, kad jo širdis nulėks į padus.

Po kelių minučių stovėjau viena. Prie kavinukės. O į mane žvelgė daug praeivių. Dėl to.. Kad apsikabinau su Hazza.. Jis mane pabučiavo. 

Vos po minutės.. Pajudėjau.  Manau, kad pats metas eiti namo.. Nes pagal viską man jau pamokos baigėsi, nors bijau, ką man mama pasakys dėl to, kad nebuvau mokykloje. Tačiau nors ir kaip neramiai dėl to jaučiausi, pėdinau namų link, o telefonu susirašinėjau su Zayn.. Man patiko gauti nuo jo žinutes tokias kaip „Pasiilgau tavęs, mažute“ arba „ Noriu tave apkabint“.

* * * 

- Kodėl nebuvai mokykloj?- sėdėdama šalia manęs ant sofos pasiteiravo mama.

- Šiaip aš į ją ėjau.. Na, bet įvyko šioks toks nesusipratimas kuris šiandien mane sudomino labiau nei mokykla,- stengiausi kuo įtikinamiau kalbėti.

- Su kuo buvai?- lyg kokia ekstrasensė iš karto ėjo prie reikalo.

- SU draugu.

- Kokiu?

- Mama ar tau būtina viską žinot?

- Būtina, nes aš tavo mama..

- ohh,- piktai suniurnėjau ir greitu žingsniu nuėjau prie laiptų ir užsiropščiau į savo kambarį.

Per porą valandų susiruošiau ir laukiau kol Zayn pagaliau atvažiuos ir pasiims mane iš šitų namų, nes tiesą sakant aš tikrai nenoriu susidurti akis į akį su mano mama.. Ir pagaliau iš kiemo pasigirdo mašinos pyptelėjimas. Vikriai nulipau laiptais ir atsidariusi duris greitai bėgau į Zayn glėbį. Jis mane apkabino ir pabučiavo. Kaip ir įprastai. Jau pripratau.. Ir jeigu jis to nepadarytų manau, kad pamanyčiau, jog kažkas ne taip.

- Pasiilgau tavęs.. Maniau, kad jau netekau tavęs,- liūdnai išlemenau.

- Nepykk..- kiek sunerimęs ištarė,- tiesiog.. Negaliu pakęst...

- Zayn iš karto tau prisipažinsiu, šiandien nenuvykau į mokyklą.. Buvau su Hazza.- pertraukiau jį.

- Ką?

- Na, mes kalbėjomės. Daugiau nieko. Ir turiu vieną prašymą..

- Kokį? – mačiau, kad jis truputį nusivylė manimi.

- Susitaikyk su Harry.. Žinai ką jis man pasakė? Kad tu esi tarp tų asmenų kurie yra jam patys svarbiausi.

- Tu taipogi.

(Naujai daliai 20 like ir 20 komentarų maaažiausiai )