29 DALIS

- Sugalvojai?- pasitraukusi truputį toliau paspyriau mažą akmenuką ir pažvelgiau į Zayn. Mano vidus man lyg kuždėjo, kad mano akys žiba.. Susidomėjimu.
- Taip,- šyptelėjo,- ne toks aš jau kvailas, kaip galbūt atrodžiau..
- Na, tiesą sakant tu man niekada neatrodei kvailas.. Visada protingas,- susiraukiau ir nusišypsojau,- geriau pasakyk savo planą..
- Na, jis gal kiek kitoks nei visi mano planai kuriuos buvau sugalvojęs.. Bet aš tave pagrobsiu,- rimtai ištarė.
- Tai jau nebus pagrobimas, nes aš viską žinau,- nusijuokiau,- be to tau neišdegs.. Nes tau vis tiek reikės leidimo mane išsivežt.
- Na..- nutilo ir truputį paraudo bei ėmė kramtyti savo apatinę lūpą,- turbūt šio dalyko neapmąsčiau!- nusiminė.
- Viskas gerai,- nusišypsojau.- Vat aš kai ką sugalvojau..
- Ką?
- Pasakysiu mamai, kad vykstu viena pas Moniką.
- Kas ta Monika?- nusijuokė.
- Mano geriausia draugė.. Ir didelė grupės „One Direction“ fanė,- mirktelėjau.
- Bus proga susipažint su dar viena lietuve..- meiliai ištarė.
Aš nusikvatojau ir įsikabinau į Zayn.. Stipriai, stipriai jį apkabinau. Jis mane apkabino dar stipriau.. Pajaučiau jo alsavimą, kurį jaučiau sakyčiau pakankamai seniai ir išgirdau jo gražų juoką.. Nežinau iš ko jis juokėsi, bet tiesą pasakius man tai nerūpėjo. Svarbiausia man buvo girdėti jo juoką ir žinoti, kad jis yra laimingas.
- Myliu tave,- tyliai sukuždėjo man į ausį ir pabučiavo.
- Aš tave labiau,- pabučiavau jį.
- Na, manau, kad tu klysti.. Aš tave myliu labiau,- ir vėl pabučiavo.
- Juk žinai, kad aš tave myliu daaug labiau nei tu mane,- nenustojau su juo ginčytis ir pabučiavau. Antrą kartą.
Jis ir vėl nusijuokė ir daugiau nieko nepasakė. Tiesiog pabučiavo kaip seniau..
- Renalda! Ateik namo,- išgirdau balsą kuris pasklido iš namų... Ir dar iš mamos..
- Velnias, ji mus pamatė,- paraudau ir tyliai pakuždėjau Zayn.
- Viskas gerai, maže,- iš jo lūpų žodis „maže“ taip.. Gražiai.. Nuskambėjo.
- Ateikit abu, pasikalbėsim!- vėl suriko.
- Gerai, mes tuoj,- surėkiau kone taip, kad buvo galima išgirsti kaip rėkiu už penkių kilometrų.
- Ką ji sakė?- pasiteiravo Zayn, nes jis juk nesupranta lietuviškai.
- Prašė ateit.. Nori su mumis abiem pasikalbėt,- sakyčiau gal net kiek sunerimusi ištariau.
Jis švelniai paėmė mane už rankos ir linktelėjo norėdamas pasakyti, kad mes jau galim eit. Po kelių minučių užėję vidun.. Pamatėm mano mamą įsitaisiusią minkštame fotelyje ir gurkšnojančią arbatą. Ji kaip ir įprastai maloniai šypsojosi.. Bet atrodė, kad viduje ji vos laiko pyktį dėl kažko. Bet gal tiesiog taip atrodė.. Aš pažvelgiau į Zayn nekaltu žvilgsniu ir lyg kalbėdama su juo be žodžių, leidau jam suprasti, kad geriau būtų jei jis prisėstų šalia manęs.. Be to šiame pokalbyje žinau tik vieną dalyką – būsiu vertėja.
- Norėjau su jumis pasikalbėt.
- Apie ką?- kol kas šių žodžių neverčiau Zayn, kadangi jie nėra labai jau svarbūs.
- Apie tavo draugo..
- Vaikino,- pataisiau.
- Apie tavo vaikino kelionę į Lietuvą..
- Naa?- susidomėjusiu žvilgsniu pažvelgiau į ją.
- Tu tik pasakyk, ar tu tikrai nori ten važiuot?
Aš nesulaikiau šypsenos ir nusišypsojau, tuomet išverčiau viską Zayn‘ui angliškai ir jis taipogi nusišypsojo.
- Tu dar klausi?! Aišku, kad noriu...
- Na, tada aš kai ką sugalvojau,- geranoriškai šyptelėjo.
Vėl buvau vertėja ir viską verčiau Zayn.
- Ką?- įsiterpė ir šis nežemiško grožio žmogus.
- Mama, reikia išverst?
- Ne,- nusišypsojo,- aš ir pati pakankamai nemažai suprantu angliškai.
- Tai sakyk, ką sugalvojai,- netverdama kailyje jos klausinėjau.
- Gal ir leisčiau..
Keisčiausias dalykas buvo tas, kad šiuos žodžius ji ištarė angliškai ir jai sakyčiau neblogai pavyko. Kaip pastebėjau Zayn suprato.
- Ką ji turi padaryt, kad leistumėt?- vos ne maldaujamu balsu paklausė.
- Na,- ji vis dar mane stebino savo anglų kalbos žiniomis,- dėl to dar man reikėtų pagalvot.. Iki rytojaus.- nusišypsojo.
- Bet jei padarysiu tai ką tu sugalvosi, pažadi, kad leisi man vykti su Zayn į Lietuvą?
- Na, taip,- ir toliau ji kalbėjo angliškai.- O gal tau nereikės ir nieko padaryt.. Mano nuomonė apie tavo VAIKINĄ pasikeitė,- ypač pabrėžė žodį „ vaikiną“.
Aš ją stipriai apkabinau ir pabučiavau į skruostą.. O kadangi Zayn suprato vos ne viską, kai mama ir aš kalbėjom angliškai jis ją taip pat pabučiavo. Į skruostą žinoma. O aš neišlaikiusi viduje esančios laimės.. Šokau ant Zayn ir stipriai jį apkabinau, o jis mane pabučiavo.. Kai buvau apkabinus Zayn, pramerkiau akis ir pamačiau mamą, kuri šypsojosi ir laikė rankose fotoaparatą bei mane su Zayn nufotografavo.
- Ei mama,- iš įpročio kurį jau „įsigijau“ kalbėjau angliškai.
- Nufotografavau jus, gražiai atrodot,- ir toliau rodė savo anglų kalbos žinias.
Zayn nusijuokė.
- Mama..- tyliai ištariau nulipusi nuo Zayn,- mes važiuojam..
- Kur?- susidomėjo.
- Aš jai noriu dar truputį aprodyt Londoną, nes ji čia dar dauuug ko nematė,- pagaliau prabudo ir juodaplaukis vaikinukas.
- Na gerai,- linktelėjo mamukas,- bet parvežk mano vaiką iki dešimtos,- nusišypsojo,- turit penkias valandas.
- Mama, aš ne vaikas.
- Gerai jau..
Zayn linktelėjo. Jis kiek pastebėjau dažniausiai laikosi duoto žodžio. Mes greitai išbėgom iš namų, įsėdau į jo mašiną.. Ir ji pajudėjo. Žvalgiausi pro langą.. Mano akys užtiko dauug visokių žmonių.. Kurie pro mano akis pralėkė taip greitai ir netikėtai, kaip ir atsirado. Mašina sustojo. Aš išlipau ir pajaučiau kaip ir įprastai vėsias Zayn rankas, kurios norėjo prisiliesti prie manųjų. Ir man leidus.. Jo rankos nestipriai suspaudė manąsias ir mes susižvalgėm. Susikabinę už rankų vaikščiojom kiek atokiau nuo Londono centro.. Kiek ramesnėmis gatvelėmis, kur nebuvo tokio šurmulio.. Dairiausi, kalbėjausi su Zayn.. Daug juokiaus.. Kol galiausiai Zayn pasiūlė atsivėsint ir suvalgyt kokių nors skanių ledų. Kaip ir kažkurį praeitą kartą jis nupirko dvi porcijas skirtingų skonių ledų... Ir sukryžiavę rankas bandėme paragauti skirtingų. Galiu pasakyt, kad tiesiog likom beveik nieko neparagavę tik išsipurvinę nosis.. Ir aš truputį skruostus. Jis nuvalė ir būtent tokiu būdu paragavo mano ledų.. Jis per daug mielas..
- Eime ten?- parodė pirštu į kažkokią gražią vietą, kur buvo upė.
- Mielai,- nusišypsojau.
- Tu labai graži,- įsižiūrėjo.
- Visai ne..- ir vėl paraudau bei nuleidau galvą.
- Ką ne, ką ne.. Tu tobula,- pabučiavo.
- Kaip ir tu,- nenorėjau su juo ginčytis, nes kaip ir visada – tai tiesiog beprasmiška.
Apkabinau jį ir pamačiau, kad kitoje gatvės pusėje apsikabinę eina Dani ir Liam.
- Ei,- sušvilpė Zayn.
Dani ir Liam atsisuko ir greitai atžingsniavo prie mūsų.
- Laaabas!- meiliai su manimi bei Zayn pasisveikino Dani, o Liam vos linktelėjo.- kur čia.. keliaujat? Mus sekat?- nusišypsojo.
- Nee, tiesiog,- gal kiek sunerimau.
- Aha, tik kad jūsų nematėm,- nusišypsojo Zayn.
- Oh..- atsiduso Liam,- tai mes gal prisijunkim prie jūsų? Kur dabar keliaujat?
- Net..
- Kur nors papietaut,- pertraukė mane Zayn.
- Bet..
- Tu nori,- ir vėl nutraukė mane.. paėmė už rankos ir vedėsi paskui save, o Dani su Liam juokėsi. Nuoširdžiu juoku.

Pagaliau įžengėm į nedidelę kavinukę, ten užkandom, pasikalbėjom. Zayn užsiminė, kad greičiausiai aplankys Lietuvą su manimi. Liam susidomėjo, nes apie Lietuvą beveik nieko nežino.. Bet kas keisčiausia, mes su Dani puikiai susibendravom ir ji iš tiesų laaabai miela mergina. Nors man jau teko su ja bendraut.. Vis tiek ji be galo miela.. Bet visą gerą atmosferą vis tiek turėjo kažkas sugriaut.. Šiuo atveju Liam su tuo Hazza..
- Kaip jūsų reikalai su Harry?
- Paprastai, nebendraujam ir tiek,- atsigėrė kolos.
- Žinai, jis sakė, kad norėtų su tavim susitaikyt.
- Aš irgi norėčiau,- neištvėriau ir įsikišau.
- Bet aš ne.- rimtai atkirto Zayn.
- Bet juk pagalvok, kaip viskas pagerėtų, Zayn..
- Nagi, rimtai!- skatinau jį,- ir aš būčiau laimingesnė.
- O tu dabar nelaiminga?- su šiokiu tokiu nusivylimu balse..
- Aš laiminga..
- Tai būkit žmonės ir neverskit manęs taikytis su tuo asilu, NES AŠ NENORIU,- jis supyko ir vikriai atsistojęs išėjo iš kavinės.
Puoliau paskui jį.

(Naujai daliai 20 like ir 20 komentarų.. jau artėjam prie naujausių dalių...)