Antradienio
rytas. Ankstus kaip ir visada. O šią naktį aš taip saldžiai ir skaniai
miegojau.. Antrą kartą dalyvavau One direction koncerte tik ten viskas buvo
truputį kitaip.. Man neteko eiti ant scenos, tiesiog rėkiau kaip ir visos
fanės, verkiau kartu su jomis, tik aš buvau ypatinga fanė – aš buvau ir Zayn
mergina. Tiksliau vis dar esu. Ir būtent po šio gražaus sapno prabudau.
Laikrodis rodė septintą ryto.. Galėčiau keltis vėliau, tačiau jaučiu, kad
nespėsiu susiruošt.. Tad patrinusi savo akis abejomis rankomis išlipau iš
lovos, greitai susiradau ką apsirengsiu (uniformą kurią šiandien radau ant
stalo.. Mama ją jau nupirko.. ohh), tuomet greitai nulėkiau prie veidrodžio ir
susirašau savo šviesius plaukus. Kaip ir įprastai užkandau ir pažadinau mamą,
kad ji susiruoštų ir nuvežtų mane mokytis..
Sėdėdama kambaryje, ant lovos vis rankose aukštyn kojom varčiau telefoną tikėdamasi sulaukti kokios nors žinutės.. Nuo ko nors. Nors ką aš bandau apgauti – aišku, kad jos laukiau nuo Zayn, nors žinojau, kad jis nesiteiks man pasirašyt, kadangi jis miega.. Jam poilsis.. Ir man vis dar nesutelpa galvoj kaip aš apie tai, kad Zayn vyks į Lietuvą ir nori pasiimti mane pasikalbėsiu su mama..
- Na, jau vykstam?- iš už šono išlindusi greitai su puikia nuotaika ištarė.
- Gerai,- vikriai pašokau nuo lovos ir pagriebiau tašę.
Po kelių minučių jau sėdėjau automobilyje, kol pagaliau pamiršusi raktus nuo namų mama grįžo su jais.. Užvedė mašiną ir pirmyn! Tiesą sakant sėdėjau ir galvoje man knibždėte knibždėjo idėjos kaip ją įkalbėt, kad ji leistų man su Zayn į Lietuvą.
- Mama, kada planuoji vykt į Lietuvą?
- Gal vasarą,- šyptelėjo,- vyksim visi kartu.
- A..- nutilau.
„Nagi, Renalda, nebijok!“ - vat būtent tokiais žodžiais ir stengiausi save padrąsinti ir pasakyti apie tai ką planuoju aš ir Zayn daryti.. Vykti į Lietuvą.
- Mama?- po penkių minučių tylos ištariau.
- Kas yra, brangute?- meiliai atsiliepė į kvietimą.
- Kaip tu reaguotum, jei aš vykčiau viena į Lietuvą?
- Ta prasme viena?- jos mielumo balse nebeliko.
- Na.. Be tavęs, be tėčio..
- Tai su kuo tu ruošies skristi?
- Su..- nutilau kelioms minutėms,- su juo.
- Kas tas jis?
- Na..- pasidarė sakyčiau net kiek nejauku,- Zayn.
- Zayn? Tu jo net nepažįsti! Ko tau ten? Su juo? Juk jis vyks su tais kitais vuon daireškin bernais.. Nė negalvok! Pamiršk!
Pajaučiau, kaip man pasidarė sunku kalbėti..
- Bet mama..- prasižiojau kalbėt.
- Pasakiau ne ir jokių bet!- šį kartą ji jau atkrito sakyčiau pakankamai piktai.
Viduje sunkiai laikiau ašaras, nes taip ir žinojau, kad ji manęs neleis.. Mašina sustojo, aš išlipau, čiupau reikiamus daiktus ir prieš uždarydama duris ištariau:
- Na ir gerai, išskrisiu be tavo leidimo!
- Nepilnamečiams reikia tėvų sutikimo, kurio tu NEGAUSI,- piktdžiugiškai šyptelėjo.
Iš pykčio trenkiau duris ir greitai nuėjau iki mokyklos. Kai jau buvau mokykloje maniau, kad apsiverksiu, nes bijojau, jog galiu ilgam prastasi Zayn..
- Kas nutiko?- išgirdau rūpestingą Emos balsą.- be to, labas,- nusišypsojo.
- Labas,- liūdnai atsakiau.
- Nagi, kas yra?- arba ji bandė prie manęs „prilipt“ arba ji tikrai klausė iš gerosios pusės.
- Ai, tiesiog liūdna.- rimtai atsakiau.
- Pasipasakok,- nuoširdžiai nusišypsojo.
- Na tiesiog.. Mama sunervino.
- Kodėl? Kas atsitiko?- ji pasirodo iš tiesų susidomėjo!
- Na, mama man neleido vykt į Lietuvą.. Kartu su mano vaikinu.
- Pala, jei neklystu, tai tavo vaikinas yra Zayn?
- T..taip,- sumikčiojau.
- Tai jis vyksta į Lietuvą?- nustebo,- į tokią mažą šalį? Kartu su grupe?
- Į mažą, į mažą.. Vienas.. Norėjo su manim, bet jaučiu jam teks vykti vienam, nes man neleido mama..
- O tu pabandyk jos paprašyt vėliau,- pasiūlė.
- Ji ne tokia.. Dažniausiai kaip ji pasako taip ir būna, nors kartais atsileidžia.. Bet dabar mes nei susipykom, nei ką, o tai reiškia, kad jos nuomonė nepasikeis..
- O jeigu?
- Nežinau.
- Zyzk jai,- nusijuokė,- aš visada taip darau kai ko nors noriu. Ir tai tiesiog jai aaaaaaaaaatsibosta ir ji man leidžia,- nusišypsojo,- nagi, pabandyk.. Kiekvieną dieną. Nieko neprarasi.
- Gal..- po šių Emos žodžių suabejojau net savo mama.
- Ei, o gal artėja kokia svarbi šventė? Na, kokia nors svarbi jūsų šeimai.?
- Hm,- susimąsčiau,- taip!- ką tik prisiminiau, kad kiek daugiau nei po savaitės mano gimtadienis.
- Kokia?
- Mano gimtadienis.
- Tai.. Ji turėtų leisti. Pabandyk,- nusišypsojo,- ei gal gali Zayn numerį duot?
- Kam tau jis?- kiek piktokai apžvelgiau į ją.
- Na, aš didelė jų fanė.. Norėčiau su juo pabendraut.
Še tau kad nori.. Jei neklystu ji tiesiog susipažino su manim, kad gautų Zayn numerį?!
- Ne.. Ne.. Ir dar kartą ne! Jei tu susipažinai su manim tik dėl to..- nutilau.
- Ne, tikrai ne. Tiesiog pamaniau, kad galbūt galėtum.. Na supranti.. kad kai esi jų fanė ir šalia tavęs viena iš jų merginų.. Ai, nereikia,- susigėdo.
- Suprantama.
Skambutis. Pamoka. Nuobodi šiaip. Truputį pasišnekėjom su Amanda apie vakar dienos koncertą, vėliau... Vėliau sėdėjau antroj pamokoj. Nieko ypatingo. Vėliau langas, nieko neveikėm.. Dar praėjo kelios pamokos ir su Ema, Elizabeth, Amanda bei Josh‘u ir Kevin‘u ėjom į valgyklą, kur truputį užkandom. Būtent taip nuobodžiai ir praėjo mano diena.. Čia. Bet per pamokas prisiminus kaip vakar buvo nuostabu koncerte... Pamokos praėjo be galo greitai.
Susirinkusi visus daiktus – išėjau. Laukiau, kol atvažiuos mama ir parsiveš mane namo. Telefone jokios žinutės nuo Zayn. Ir tai liūdino. Nes tikėjausi, kad jis paklaus manęs ko nors.. Nors ir ar reikia parvežti mane namo..
- Gal norėtum šiandien susitikti?- pribėgusi prie manęs sakyčiau pasiūlė susitikti Ema.
- Duok numerį,- vėl pažvelgiau į telefono ekraną kuriame nebuvo nieko naujo,- aš tau parašysiu, nes galbūt šiandien eisiu susitikt su Zayn.
- Z... Zayn..- išlemeno,- imk,- padavė man vizitinę kortelę?
- Tu turi vizitines korteles?- nusijuokiau ir kažkodėl nusistebėjau.
- Ne, tiesiog užrašiau jį ant lapelio, nes žinojau, kad jo paprašysi..
Nusijuokiau ir įsidėjau jį į penalą kurį sugebėjau surast savo šiukšlyne..
Pagaliau privažiavo mama, atsisveikinau su Ema ir įsėdau į mašiną. Su mama visiškai nesikalbėjau, nes tiesą sakant pykau, kad ji manęs negali suprast.. Kad aš noriu pabūt su Zayn, galų gale aprodyti Lietuvą, kurioje vienas jis gal net pasiklys. Aišku, juokingai skamba, bet.. Mama bandė mane užkalbinti, bet aišku aš stengiausi nekreipti dėmesio, kol man į galvą grįžo prisiminimas, ką man sakė Ema. Reikia zyzti.
- Mama, aš noriu į Lietuvą,- toks buvo mano atsakymas į jos klausima „kaip tau šiandien sekėsi mokykloje?“.
- Į Lietuvą vyksim vasarą, aš tau jau sakiau.
- Mama, aš noriu į Lietuvą. Su ZAYN,- pabrėžiau jo vardą.
- Su jokiais Zajanais tu į Lietuvą nevažiuosi, nė nesvajok.
- Pirma, jis ne Zajanas, antra, važiuosiu.
- Nagi ir kaip?
- Su mašina važiuot niekas nedraudžia..
- O dieve, Renalda, aš tau aiškiai pasakiau ar ne? Pasakiau NE, vadinasi ne.
- Pamatysi, kad tau tikraaaai teks persigalvot,- dirbtinai nusišypsojau.
Mašina ir vėl sustojo. Po šių mano žodžių mama arba neišdrįso arba tiesiog.. Nenorėjo nieko pasakyt. Aš greitai susirinkau daiktus, užkopiau į antrą aukštą namuose, išgriuvau ant lovos.. Ir užsnūdau. Tačiau mane prikėlė be perstojo skambantis telefonas ir į jį einančios žinutės.
- Alio?- užsimiegojusi ištariau.
- Heey babe!- kaip ir įprastai, laaaabai gražiai pasisveikino Zayn,- išlįsk į lauką.
Greitai pašokau nuo lovos ir nuėjau prie lango – ten stovėjo nauja, juoda Zayn mašina, o jis išlipęs iš jos laukė manęs ir žiūrėjo į antro aukšto langą. Greitai įsispyriau į batelius, kadangi užmigau su mokykline uniforma ir nusileidau žemyn. Zayn šypsojosi.
- Labas,- kaip ir įprastai sulaukiau jo šilto apkabinimo.
- Labas,- pakštelėjau jam į lūpas.
- Mano mokinukė..- paėmęs už rankų nužiūrėjo.
- Awww,- nusišypsojau.
- Nagi, neturiu dabar labai daug laiko,- pažvelgė į laikrodį,- kalbėjai su mama? Dėl kelionės į Lietuvą..
-Kur vyksi?- atsakiau sakyčiau visai ne į temą.
- Trumpam pas Liam, sakė reikia dėl kažko pasikalbėt.. Taigi, kalbėjai su mama?- vėl grįžo prie tos pačios temos.
- Taip.
- Ir ką ji?- pradėjo kramtyti savo apatinę lūpą.
- Neleido.- nuleidau galvą.
- Nesijaudink..- nutilo.
- Tau teks vykti vienam.
- Nemanau,- nusišypsojo,- aš kai ką sugalvojau.
Sėdėdama kambaryje, ant lovos vis rankose aukštyn kojom varčiau telefoną tikėdamasi sulaukti kokios nors žinutės.. Nuo ko nors. Nors ką aš bandau apgauti – aišku, kad jos laukiau nuo Zayn, nors žinojau, kad jis nesiteiks man pasirašyt, kadangi jis miega.. Jam poilsis.. Ir man vis dar nesutelpa galvoj kaip aš apie tai, kad Zayn vyks į Lietuvą ir nori pasiimti mane pasikalbėsiu su mama..
- Na, jau vykstam?- iš už šono išlindusi greitai su puikia nuotaika ištarė.
- Gerai,- vikriai pašokau nuo lovos ir pagriebiau tašę.
Po kelių minučių jau sėdėjau automobilyje, kol pagaliau pamiršusi raktus nuo namų mama grįžo su jais.. Užvedė mašiną ir pirmyn! Tiesą sakant sėdėjau ir galvoje man knibždėte knibždėjo idėjos kaip ją įkalbėt, kad ji leistų man su Zayn į Lietuvą.
- Mama, kada planuoji vykt į Lietuvą?
- Gal vasarą,- šyptelėjo,- vyksim visi kartu.
- A..- nutilau.
„Nagi, Renalda, nebijok!“ - vat būtent tokiais žodžiais ir stengiausi save padrąsinti ir pasakyti apie tai ką planuoju aš ir Zayn daryti.. Vykti į Lietuvą.
- Mama?- po penkių minučių tylos ištariau.
- Kas yra, brangute?- meiliai atsiliepė į kvietimą.
- Kaip tu reaguotum, jei aš vykčiau viena į Lietuvą?
- Ta prasme viena?- jos mielumo balse nebeliko.
- Na.. Be tavęs, be tėčio..
- Tai su kuo tu ruošies skristi?
- Su..- nutilau kelioms minutėms,- su juo.
- Kas tas jis?
- Na..- pasidarė sakyčiau net kiek nejauku,- Zayn.
- Zayn? Tu jo net nepažįsti! Ko tau ten? Su juo? Juk jis vyks su tais kitais vuon daireškin bernais.. Nė negalvok! Pamiršk!
Pajaučiau, kaip man pasidarė sunku kalbėti..
- Bet mama..- prasižiojau kalbėt.
- Pasakiau ne ir jokių bet!- šį kartą ji jau atkrito sakyčiau pakankamai piktai.
Viduje sunkiai laikiau ašaras, nes taip ir žinojau, kad ji manęs neleis.. Mašina sustojo, aš išlipau, čiupau reikiamus daiktus ir prieš uždarydama duris ištariau:
- Na ir gerai, išskrisiu be tavo leidimo!
- Nepilnamečiams reikia tėvų sutikimo, kurio tu NEGAUSI,- piktdžiugiškai šyptelėjo.
Iš pykčio trenkiau duris ir greitai nuėjau iki mokyklos. Kai jau buvau mokykloje maniau, kad apsiverksiu, nes bijojau, jog galiu ilgam prastasi Zayn..
- Kas nutiko?- išgirdau rūpestingą Emos balsą.- be to, labas,- nusišypsojo.
- Labas,- liūdnai atsakiau.
- Nagi, kas yra?- arba ji bandė prie manęs „prilipt“ arba ji tikrai klausė iš gerosios pusės.
- Ai, tiesiog liūdna.- rimtai atsakiau.
- Pasipasakok,- nuoširdžiai nusišypsojo.
- Na tiesiog.. Mama sunervino.
- Kodėl? Kas atsitiko?- ji pasirodo iš tiesų susidomėjo!
- Na, mama man neleido vykt į Lietuvą.. Kartu su mano vaikinu.
- Pala, jei neklystu, tai tavo vaikinas yra Zayn?
- T..taip,- sumikčiojau.
- Tai jis vyksta į Lietuvą?- nustebo,- į tokią mažą šalį? Kartu su grupe?
- Į mažą, į mažą.. Vienas.. Norėjo su manim, bet jaučiu jam teks vykti vienam, nes man neleido mama..
- O tu pabandyk jos paprašyt vėliau,- pasiūlė.
- Ji ne tokia.. Dažniausiai kaip ji pasako taip ir būna, nors kartais atsileidžia.. Bet dabar mes nei susipykom, nei ką, o tai reiškia, kad jos nuomonė nepasikeis..
- O jeigu?
- Nežinau.
- Zyzk jai,- nusijuokė,- aš visada taip darau kai ko nors noriu. Ir tai tiesiog jai aaaaaaaaaatsibosta ir ji man leidžia,- nusišypsojo,- nagi, pabandyk.. Kiekvieną dieną. Nieko neprarasi.
- Gal..- po šių Emos žodžių suabejojau net savo mama.
- Ei, o gal artėja kokia svarbi šventė? Na, kokia nors svarbi jūsų šeimai.?
- Hm,- susimąsčiau,- taip!- ką tik prisiminiau, kad kiek daugiau nei po savaitės mano gimtadienis.
- Kokia?
- Mano gimtadienis.
- Tai.. Ji turėtų leisti. Pabandyk,- nusišypsojo,- ei gal gali Zayn numerį duot?
- Kam tau jis?- kiek piktokai apžvelgiau į ją.
- Na, aš didelė jų fanė.. Norėčiau su juo pabendraut.
Še tau kad nori.. Jei neklystu ji tiesiog susipažino su manim, kad gautų Zayn numerį?!
- Ne.. Ne.. Ir dar kartą ne! Jei tu susipažinai su manim tik dėl to..- nutilau.
- Ne, tikrai ne. Tiesiog pamaniau, kad galbūt galėtum.. Na supranti.. kad kai esi jų fanė ir šalia tavęs viena iš jų merginų.. Ai, nereikia,- susigėdo.
- Suprantama.
Skambutis. Pamoka. Nuobodi šiaip. Truputį pasišnekėjom su Amanda apie vakar dienos koncertą, vėliau... Vėliau sėdėjau antroj pamokoj. Nieko ypatingo. Vėliau langas, nieko neveikėm.. Dar praėjo kelios pamokos ir su Ema, Elizabeth, Amanda bei Josh‘u ir Kevin‘u ėjom į valgyklą, kur truputį užkandom. Būtent taip nuobodžiai ir praėjo mano diena.. Čia. Bet per pamokas prisiminus kaip vakar buvo nuostabu koncerte... Pamokos praėjo be galo greitai.
Susirinkusi visus daiktus – išėjau. Laukiau, kol atvažiuos mama ir parsiveš mane namo. Telefone jokios žinutės nuo Zayn. Ir tai liūdino. Nes tikėjausi, kad jis paklaus manęs ko nors.. Nors ir ar reikia parvežti mane namo..
- Gal norėtum šiandien susitikti?- pribėgusi prie manęs sakyčiau pasiūlė susitikti Ema.
- Duok numerį,- vėl pažvelgiau į telefono ekraną kuriame nebuvo nieko naujo,- aš tau parašysiu, nes galbūt šiandien eisiu susitikt su Zayn.
- Z... Zayn..- išlemeno,- imk,- padavė man vizitinę kortelę?
- Tu turi vizitines korteles?- nusijuokiau ir kažkodėl nusistebėjau.
- Ne, tiesiog užrašiau jį ant lapelio, nes žinojau, kad jo paprašysi..
Nusijuokiau ir įsidėjau jį į penalą kurį sugebėjau surast savo šiukšlyne..
Pagaliau privažiavo mama, atsisveikinau su Ema ir įsėdau į mašiną. Su mama visiškai nesikalbėjau, nes tiesą sakant pykau, kad ji manęs negali suprast.. Kad aš noriu pabūt su Zayn, galų gale aprodyti Lietuvą, kurioje vienas jis gal net pasiklys. Aišku, juokingai skamba, bet.. Mama bandė mane užkalbinti, bet aišku aš stengiausi nekreipti dėmesio, kol man į galvą grįžo prisiminimas, ką man sakė Ema. Reikia zyzti.
- Mama, aš noriu į Lietuvą,- toks buvo mano atsakymas į jos klausima „kaip tau šiandien sekėsi mokykloje?“.
- Į Lietuvą vyksim vasarą, aš tau jau sakiau.
- Mama, aš noriu į Lietuvą. Su ZAYN,- pabrėžiau jo vardą.
- Su jokiais Zajanais tu į Lietuvą nevažiuosi, nė nesvajok.
- Pirma, jis ne Zajanas, antra, važiuosiu.
- Nagi ir kaip?
- Su mašina važiuot niekas nedraudžia..
- O dieve, Renalda, aš tau aiškiai pasakiau ar ne? Pasakiau NE, vadinasi ne.
- Pamatysi, kad tau tikraaaai teks persigalvot,- dirbtinai nusišypsojau.
Mašina ir vėl sustojo. Po šių mano žodžių mama arba neišdrįso arba tiesiog.. Nenorėjo nieko pasakyt. Aš greitai susirinkau daiktus, užkopiau į antrą aukštą namuose, išgriuvau ant lovos.. Ir užsnūdau. Tačiau mane prikėlė be perstojo skambantis telefonas ir į jį einančios žinutės.
- Alio?- užsimiegojusi ištariau.
- Heey babe!- kaip ir įprastai, laaaabai gražiai pasisveikino Zayn,- išlįsk į lauką.
Greitai pašokau nuo lovos ir nuėjau prie lango – ten stovėjo nauja, juoda Zayn mašina, o jis išlipęs iš jos laukė manęs ir žiūrėjo į antro aukšto langą. Greitai įsispyriau į batelius, kadangi užmigau su mokykline uniforma ir nusileidau žemyn. Zayn šypsojosi.
- Labas,- kaip ir įprastai sulaukiau jo šilto apkabinimo.
- Labas,- pakštelėjau jam į lūpas.
- Mano mokinukė..- paėmęs už rankų nužiūrėjo.
- Awww,- nusišypsojau.
- Nagi, neturiu dabar labai daug laiko,- pažvelgė į laikrodį,- kalbėjai su mama? Dėl kelionės į Lietuvą..
-Kur vyksi?- atsakiau sakyčiau visai ne į temą.
- Trumpam pas Liam, sakė reikia dėl kažko pasikalbėt.. Taigi, kalbėjai su mama?- vėl grįžo prie tos pačios temos.
- Taip.
- Ir ką ji?- pradėjo kramtyti savo apatinę lūpą.
- Neleido.- nuleidau galvą.
- Nesijaudink..- nutilo.
- Tau teks vykti vienam.
- Nemanau,- nusišypsojo,- aš kai ką sugalvojau.
(Naujai daliai 20 like ir 20 komentarų :) o dabar einu nuo pc:D )

23 komentarai:
dar!!!!!!!!!
Darrrrrrrrrr!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
žiauriai gera istorija!!!!
Need more. : )
Reikia dar!
Darrrr!!!nuostabuu
nuostabu
fantastiška!!!!! darrr
Aš norėti DAR
Noriu dar!
Kaip sudominai. :)))
Greičiau kitą dalį... :)
we need more!!!!!!!!!!
Kada kita dalis? Nerealu... :D
Labai, labai patinka. Jeigu galėčiau nors ir šimta like suspausčiau. Tikiuosi Renalda išvyks kartu su Zayn'u į Lietuva!
Tiesiog...nuostabiai! Net neturiu prie ko prikibt. :)
Nerealiai :)
Labai gera istorija :)*
Tau reikia pradeti rasyti knyga, manau skaitanciu butu labai daug, nes istorija isties nuostabi ***
Laukiu tesiniuko :D
SUPER!!!
Nagi, dar. : )
labai gera istorija!!
Įdomu ką sugalvojo Zyan!
Rašyti komentarą