24 DALIS

- Na, ką jis sakė?- stovėdama lauke, net iš šiokio tokio jaudulio trepsenau kojomis.
- Pirmiausia labas,- nusijuokė ir pakštelėjo į lūpas.
Awww ir kodėl jis toks nerealiai mielas žmogutis?!
- Labas,- pakštelėjau jam į lūpas atgal.
Jis paslaptingai pažvelgė į mane. Lyg norėdamas ką nors pasakyti, bet tuo pačiu ir nedrįsdamas.
- Kas yra?- kiek sunerimusi pažvelgiau į jį.
- Viskas gerai,- šyptelėjo ir palietė mano veidą savo švelniomis rankomis,- tiesiog tu neįsivaizduoji, kokia graži esi..
- Zayn...- pastebėjau, kaip man netikėtai pasidarė karšta. – nesu..
Jis nusijuokė. Matyt dėl to, kad visa paraudau kaip koks burokas.. Bent jau tapau panaši į jį.
- Esi. Man esi pati gražiausia,- jis kaip ir visada nenuspėjamas – stipriai apkabino mane ir laikė. Lyg saugojo.. Ir vėl pajutau jo širdies dūžius. Lėtus, lengvus dūžius. Jis dar kart pažvelgė į mane, nusišypsojo..
- Gal važiuokim kur nors? Į nuošalesnę vietą?
- Žinoma, galim,- atsidusau,- su tavim – bet kur.
Mes nuo mano namų pajudėjom kokių dešimt žingsnių link mašinos. Zayn džentelmeniškai atidarė mašinos dureles, aš įsėdau.. Jis jas uždarė ir aišku apėjęs mašiną, pats į ją atsisėdo.
- Na, tai ko norėtum?- maloniai pasiteiravo.
- Hm,- apsimečiau, jog susimąsčiau,- ledų.
- Ledų?- garsiai nusikvatojo,- ledų?- dar kart ištarė.
- Na taip,- mano akys spėjo „aplakstyti“ po visą mašinos vidų.
- Gerai jau,- užvedė mašiną.
Apsidžiaugiau, kad pagaliau pajudėjom iš kiemo. Dairiausi pro langą, mačiau daug žmonių.. Kai kurios merginos, kurios turbūt atpažino Zayn stovėjo sustingusios ir su pokerface‘ais.
- Tai, kalbėjai su Paul?
- Kalbėjau,- rimtai ištarė. Pastebėjau, kad jo veide lyg ir atsirado nerimas. Nežinau kaip tai pamačiau. Bet aš sugebu.
- Na? Ką jis sakė? Ką tu sakei?
- Jis neleido palikt grupės.
- Wooohoo!- pradėjau kaip nesveika rėkti mašinoje,- myliu jį.
- Bet aš pasakiau, jog arba jis man leidžia palikt grupę, arba aš joje būsiu, bet atsiribojęs. Nedalyvausiu koncertuose, niekur nevyksiu.. Tiesiog kaip ir sakiau, atsiribosiu,- vis dar nepažvelgė į mane. Pasijaučiau nematoma.
- Zayn, žinau, kad tu nenori palikti grupės.
- Tai kaip manai, dėl ko susipykau su Paul ir jis man pats pasakė, kad ją palikčiau?
- Jis tau taip pasakė? Juk ką tik sakei, jog jis neleido..
- Tai jis neleido iš pat pradžių. Vėliau mes apsipykom dėl to. Ir jis arba neišlaikė arba nežinau – tiesiog pagaliau laisvė nuo ONE DIRECTION.
- Ką tu darai, Zayn..- liūdnai ištariau.
- Ne aš, o Harry. Kaltas jis.
Nieko neatsakiau. Negalėjau ištarti jokio žodžio.

Pagaliau mašina sustojo prie nedidelės parduotuvės į kurią įėję.. Gavom ledų nemokamai. Va ką reiškia būti mieste su Zayn. Gerai bent tiek, kad šiandien jis užsimaskavęs.. Su savo gražiais akiniais.. Atrodo fantastiškai, kaip ir visada.
- Ei, pyksti?- padavė ledus.
- Ne..- liūdnokai ištariau,- tiesiog liūdna, kad dėl manęs viskas griūna.
- Ne dėl tavęs.. Harry ankščiau toks nebuvo.. Niekada neįžeidinėdavo manęs.
- Galim apie jį nekalbėt?- šyptelėjau,- eime pasėdėt ten,- parodžiau pirštu į parkelį.
- Nebijai, kad pripuls šimtai fanių?- nusijuokė.
- Ne,- šyptelėjau,- aš jas atbaidysiu.
- Ohh,- nusijuokė savo nuostabiu juoku.
Nuėję į parkelį atsisėdom ant suolelio.. Kadangi gavom dvi porcijas nemokamų ledų, vienus valgiau aš, kitus Zayn. Skoniai skirtingi.
- Nori paragaut? – pasiūlė Zayn.
- O duosi?- meiliai ištariau.
Jis linktelėjo. Aš paragavau.. Skanu. Jis paragavo manųjų. Tada mane pabučiavo. Dar paragavo. Ir dar pabučiavo. Aš nusijuokiau.
- Ei, pažiūrėk, fanės...- nusijuokiau.
Jis atsisuko ir gal už kokių penkių metrų pamatė pusiau bėgančias, pusiau einančias fanes. Link mūsų. O dieve, bus linksma.
- Zayn! Zayn!- staugė viena brunete, o iš paskos jos – dar gal apie šimtas visokių kitokių.
- Labas,- maloniai pasisveikino ir toliau valgė savo ledus, o aš juo grožėjausi.
- Ji tavo naujoji mergina?- pasidomėjo viena, kuri tarp kitko pasirodė maloni mergina.
- Galbūt,- pažvelgė į mane.
Kaip supratau, jis nenori, kad fanės per daug žinotų.
- Gal gali autografą?- strikinėdama vietoje paprašė gražių akių savininkė.
Jis aišku, maloniai pasirašė.. Pažvelgė į laikrodį, trumpam susimąstė, atsistojo.. Paėmė mane už rankos.
- Mes jau turim eit,- šyptelėjo savo žavia šypsena. Matosi, kad norėjo nuo jų greičiau atitrūkti.
- Nee! Pabūk dar čia!- visos bandė peršaukt viena kitą.
- Turiu eit merginos,- dar kartą šyptelėjo,- galbūt kitą kart..
Mes greitai pabėgom, kadangi tiek aš, tiek greičiausiai jis manė, jeigu čia bus ilgiau, tada nuo fanių mes tikrai neatsiginsime. Nusprendėm pasivaikščioti ramesnėmis Londono gatvėmis.. Švietė saulė, gražus oras, šilta, o kai dar šalia eina Zayn – kas gali būt geriau? Aišku, kad niekas.
- Tai ką veiksi, kai nebebūsi grupėje?
- Tikrai nori apie tai kalbėt? Na, kas bus, kai paliksiu One Direction..
- Taip,- šyptelėjau.
-Na,- nutilo,- šiaip dar nežinau. Tikiuosi dėl to, kad aš išeisiu iš One Direction grupės, tu manęs nepaliksi..
- Ar tu juokauji?- nustebau,- manai, kad aš su tavim draugauju tik dėl to, kad tu esi žymus? Kaip tu taip gali galvot?! – nieko nesupratusiu žvilgsniu žvelgiau į jį.
- Ei,- švelniai ištarė,- mažute, neliūdėk,- apkabino,- viskas gerai. Aš tik.. Tu norėjai kalbėt ta tema. Aš tiesiog nenoriu tavęs prarast. Tu per daug man svarbi.
- Tu man pats svarbiausias,- įsikabinau į jį ir kas keisčiausia – pravirkau. Vos ne kiekvieną kart kai mes susitinkam, aš apsiverkiu. Kažkas negerai.
- Tu man vis vien svarbesnė,- jis mane dar stipriau apkabino ir pabučiavo į kaktą.
Jis atsiduso. Jis buvo užsimerkęs. Jis dūsavo. Jis.. Jis... Užsisvajojo ar užmigo?!
- Žinai, kartais pagalvoju..- pagaliau išgirdau mano ausiai mielą balsą,- kas būtų, jeigu būčiau tavęs nesutikęs.
- Tu būtum laimingas, nes nereikėtų palikti One Direction.. Tarp kitko tau ir nereikia. Tu tik čia nesąmones kreti,- nuliūdau ir stengiausi užbėgti viskam prieš akis.
- Ne.. Nebūčiau laimingas.. Jei manai, kad buvau laimingas, kol neįsimylėjau..
- Buvai,- šyptelėjau.
- Klysti! Man labiausiai trūko meilės..
- Ei, nekalbėk šitaip.. Liūdnai. Vėl apsiverksiu,- nusijuokiau.
- Aš kalbu nuoširdžiai,- nustebo Zayn,- na, bet jei nori, galim pakalbėt apie ką nors kitą.
- Ne.. Tiesiog atsisėskim čia. Čia ramu.- turbūt jis mane pakerėjo, nes norėjau ir toliau klausytis jo gražių žodžių.
Iš tiesų, ten kur mes atsisėdom, nebuvo praeivių, na, tik keletas. Aš atsirėmiau į jį, ir klausiau jo švelnaus ir mielo balso, kuris sakė vienus iš nuostabiausių žodžių, kokius esu girdėjus.
- Žinai, tu pakeitei mano gyvenimą..
- Kodėl?
- Tiesiog.. Jis buvo niūrus. Koncertai, fanai, koncertai, fanai. Ir taip beveik kiekvieną dieną. Norisi atsipalaiduoti.. Pavydėjau Liam, nes jis turi ir turėjo Daniellę, tada tavęs dar neturėjau.. Taip pat pavydėjau Louis, nes jis turėjo ir turi Eleanor‘ą.. O dabar nepavydžiu niekam, tik sau, nes turiu tave. Ir tave labai myliu bei branginu!- ištaręs šiuos žodžius jis prilietė savo lūpas prie manųjų. Pabučiavo. Saldžiai. Labai.
- O tu išpildei mano svajonę..
- Kokią?- savo vėsiomis rankomis, jis vis dar sėdėjo mane apkabinęs, žvelgė į tolį ir bendravo su manimi.
- Surasti žmogų, kuris nuoširdžiai mane mylėtų. Ir išpildei svajonę, kuri man kažkada atrodė neįmanoma – būti su tavimi..
- Niekada nenustok tikėt.. Žinai šią frazę?
- Aišku, kad žinau...- mirktelėjau.
- Ir niekada nenustok tikėti, kad įvyks kažkas nuostabaus.
- Ką tu turi omenyje?
- Tau rytoj reikia į mokyklą?- sakyčiau, kad jis paklausė visai ne į temą.
- Taip..
- Kelsiuos anksti, gal nuvežt?
- Zayn, tu turbūt juokauji,- nusijuokiau.
- Aišku, kad ne.- šyptelėjo ir pažvelgė į laikrodį. Pažvelgiau ir aš. Diena praėjo. Tobula diena praėjo, vakaras.. metas ruoštis pirmadieniui. – tai kaip? Tiks? Atvyksiu nuvežt, kadangi nenoriu pasirodyt repeticijoje ankščiau nei visi.
- Na, gerai,- linktelėjau ir atsistojau nuo suolelio.
Jis taipogi. Ėjome atgal link mašinos, susikabinę rankomis. Šnekučiavomės apie kiekvieno iš mūsų abiejų gyvenimą.. Jo gyvenimas įdomus. Jis daug kur keliauja.. Ne taip kaip aš – nemačius pasaulio pelė, kuri pirmą kart nuvyko į Londoną. Nors pirmas kartas pripažinsiu – sėkmingas.

Sėdėjom mašinoje. Ji judėjo link mano namų. Dar liko koks geras kilometras.
- Ei, o ką veiksi, kai mesi one direction grupę?
- Gyvensiu ne žvaigždės gyvenimą.
- O jei rimčiau? Na, dirbsi ką? Ar kur kraustysies?
- Nežinau.. Žinau, kad kol kas savo gyvenimą įsivaizduoju kartu su tavim.
- Su manim?- sėdėjau vos ne apšalus.
- Taip,- pažvelgė,- nes tu ir esi mano gyvenimas. 

(Naujai daliai 20 like ir 20 komentarų.)