23 DALIS

Nežinau kiek laikrodis jau rodė valandų, tačiau ta prakeikta saulė, nenustodama mane bučiavo ir man darėsi tiesiog karšta, todėl buvau priversta pabusti. Be galo lėtai stengdamasi pakelti akių vokus – juos pakėliau ir pirmas reginys kurį pamačiau tai buvo  siena. Mačiau spalvotą sieną. Ji graži.

Vikriai išsiropščiau iš lovos, įsispyriau į minkštas ir švelnias šlepetes, ant pečių užsimečiau chalatą ir nulipau žemyn. Ten, mama jau gamino pusryčius ir stengiausi, kad mūsų žvilgsniai nesusidurtų. Tiesą sakant nenorėjau gadinti sau ryto dėl to, kad ji vėl užsipuls ir ims klausinėti kas ten buvo, kur mes buvom ir panašiai. Bet juk savaime suprantama – ji lyg kokia minčių skaitytoja, būtent po to ką pagalvojau, ėmė mane kalbint.
- Labas rytas, mieloji,- šyptelėjo ir kaip supratau, bandė mane pergudraut, kad nepyksta.
- Labas, labas,- vis dar nepažvelgiau į ją.
- Kaip miegojai?
- Labai gerai.
- Nagi, Renalda, nesijaudink, aš nepykstu.. Suprantu, kokie jie tau svarbūs,- iš karto prie temos keliavo ši ir žinoma dėl bendro vaizdo šyptelėjo,- nagi, eikš.
Gerai, neneigsiu aš susidomėjau ir atėjau arčiau jos. Tiesą sakant, net neištariau nieko, tiesiog žvelgiau į ją, tikėdamasi, kad ji pasakys – „Aš tau nedrausiu kur nors eit“.
- Tikrai nepykstu, tiesiog manau supranti, kad aš pergyvenau.
- Aha.
- Galvojau, gal kas nors nutiko, nes žadėjai grįžti penktadienį, bet negrįžai.. Na supranti.. O jei ne, kai būsi mama, suprasi.
- Prisimink, kad aš su Zayn esu saugi,- šyptelėjau.
- Gerai.. Bet pažadėk man, kad daugiu to nebebus ir kad tu man visada viską praneši, jeigu kas nors bus ne taip, arba ne pagal mūsų susitarimą.
- Gerai, gerai.. Pažadu.- išspaudžiau kuo nuoširdesnę šypseną.
- Tada visgi, kadangi tai pirmas kartas, neuždarysiu tavęs namuose,- meiliai šyptelėjo.
Žinoma, labai apsidžiaugiau ir stipriai apsikabinau mamą. Keista, kad ji manęs neuždarė namuose taip kaip žadėjo, nes dažniausiai ji padaro tai, ką sako. Aš jai šyptelėjau ir pasiėmiau lėkštę su blyneliais. Atsisėdau ir kaip žmogus, kuris būtų nevalgęs lyg visą mėnesį, juos „kirtau“.
- Renalda?- klausiamai ištarė mama.
- Ką?
- Papasakok, ką ten veikėt?
- Mama, aš dabar valgau,- kiek piktokai pažvelgiau į ją. Tiesą sakant nenoriu jai nieko pasakot..
- Tu moki ir valgydama pasakot.. Nagi, man įdomu ką veikia mano dukra su žymiais žmonėmis.
Kiek pyktelėjau, bet nepaisant to, ką tik supratau, kad vis tiek turiu jai papasakot kas ten vyko, bet aišku to, ką pasakė Harry apie mane, aš jai tikrai nesakysiu, nes ji nusivils.
- Negi tau taip įdomu?
- Taip ir net labai!
- Oh,- atsidusau,- penktadienį šiaip net nepamenu kas buvo,- nusijuokiau,- o šeštadienį, kai tu man paskambinai, po gal valandos atvažiavo Lux su tėvais, Paul.. Truputį buvom, tada man pilvą paskaudo..
- Nuo ko?- pastebėjau, kaip mama truputį sunerimo.
- Ką žinau nuo ko,- rimtai atkirtau,- tiesiog suskaudo ir tiek. Pagulėjau, praėjo.
- Ką dar veikėt?
- Klausiausi apie ką kalbėjo Zayn su Harry.
- Ir apie ką jie kalbėjo?
- Mama, negi tu manai, kad aš tau viską imsiu ir sakysiu?- šyptelėjau,- galiu pasakyt tik tiek, kad po to pokalbio Harry su Zayn susimušė.
- Ot bernai, kaip maži kokie..
- Mama, jie nemaži! Jie susimušė dėl manęs,- nuleidau galvą.
- Koks skirtumas. Tiesiog, dėl manęs.
- Ką jau pridirbai tu jiem?
- NIEKO.- pati nepajaučiau, kaip beveik viską jai papasakojau.. Laiku sustojau.
- Gerai jau,- pagaliau manau, kad ji pamatė, kaip mane jos klausinėjimas erzina,- o bent buvo lova kur miegot?
- Buvo, buvo..- vis dar nepakėliau galvos.
- Hm, tai gerai,- pridūrė mama, o aš  apsidžiaugiau, kad ji nepaklausė ar miegojau viena.
- Mama, žinai ką?
- Ką? Kas dabar?- jau lyg nusiteikusi blogiausiam išlemeno.
- Mes su Zayn draugaujam.
- J..Jūs? Su Zajan?
- Mama, ne ZAJAN o Zayn..- atsidusau.
- Koks skirtumas,- sėdėjo netekusi žado. Mes Londone tik SAVAITĘ, O TU JAU DRAUGAUJI SU ZAYN?
- Tai gal man reikėjo šiuo nuostabiu dalyku su tavimi nesidalint?!- sakyčiau pakankamai garsiai surikau, bet apsidžiaugiau jog ji Zayn vardą pagaliau ištarė taisyklingai.
Mama nutilo. Kaip supratau ji suprato, ką aš turėjau galvoje sakydama paskutinį sakinį. Taip, kad aš esu laiminga neskaitant kai kurių nesusipratimų (jei tai galima pavadinti nesusipratimais).

Kelias minutes ji nieko nesakė.. Aš savo lėkštę padėjau prie kriauklės ir vikriai nuėjusi prie laiptų, užsiropščiau į viršų. Įsijungiau kompiuterį kurio jau sakyčiau ilgai nenaudojau. Įsijungiau twitter‘į ir vos negavau šoko. Mane follow‘ina apie 300 tūkstačių follower‘ių... Tiesą sakant man įdomu, iš kur? Dar penkias minutes panaršiau twitter‘yje, apsižvalgiau po visų 1D vaikinukų twitter‘ius ir man pasidarė aišku, kai pamačiau Zayn tweet‘ą – „Pagaliau radau žmogų kurį myliu aš ir kuris mane myli. Tai @renalda“.

Greitai išjungiu twitter‘į, nes pirma mintis šovusi į galvą – „tai tikra, ar tai tiesiog beveik tobulas sapnas?“. Aišku, kad tikra. Įsijungiau skype ir apsidžiaugiau, nes pagaliau skype prisijungusią pagavau savo geriausią draugę Moniką. Be to, rytoj 1D koncertas.. Paskutinis koncertas, kuriame koncertuos Zayn. Aišku, nebent Paul neleis. Bet nemanau, kad Zayn tai labai jau rūpės.
Paspaudžiau mygtuką skambinti kontaktui. Žinoma Monikai.
- Labas,- patenkinta ištarė Monika,- seniai girdėta.
- Sveika,- šyptelėjau ir įjungiau kamerą,- tu taip pat
- Kaip sekasi tau ten? Kaip su 1D vaikinais? Gal netyčia įsižiūrėjai kurį nors?- nusijuokė ir taipogi įjungė savo web kamerą.
- Kad tu žinotum, kiek daug čia visko nutiko..- atsidusau,- žodžiu, su Zayn draugauju.
- TU KĄ RIMTAI?- gal kokias penkias minutes ji sėdėjo be reakcijos. Išsižiojus iš nuostabos.
- Aha.. Dar ir pati nelabai tikiu tuo, kas vyksta,- nusijuokiau.
- Žodžiu, nieko nežinau, aš atvažiuoju pas tave!!
- Gaila, kad juokauji..- nusiminiau.
- Aš rimtai,- nusijuokė,- iki vasaros liko vos nepilnas mėnuo, su tėvais kalbėjau.. Sakė leistų, bet skirsčiau viena..
- Leistų vienai skrist?
- Domėjosi, sakė, kad reikėtų tėvų leidimų ir kad kas nors oro uoste pasitiktų.
- Hmmmm,- nusijuokiau,- šiandien gegužės 6 diena, tai.. Kada planuotum atskrist? – šyptelėjau,- ir kiek laiko?
- O kiek priimtum?
- Kiek norėtum,- šyptelėjau,-  be to, neįsivaizduoji, kas buvo tarp Zayn ir Harry.. Įsivaizduok, Zayn su Harry susimušė,- nuliūdau.
- KĄ?? DĖL KO?!
- Dėl manęs.. Jie susiginčijo, Harry mane pavadino kale. Vienu žodžiu, Zayn palieka grupę.
- Tu turbūt juokauji?- išsprogdinusi akis žiūrėjo į mane.
- Ne.. Pamatysi, Zayn daugiau nesirodys koncertuose po šio koncerto, kuris bus rytoj ir į kurį aš eisiu,- truputį krūptelėjau, net nežinau kodėl.
Supypsėjo telefonas.
- Palauk, man parašė,- paėmiau telefoną į rankas ir pažvelgiau į adresatą – Zayn?!
- Kas parašė?
- Zayn.
- Ką parašė? Ką parašė?- sugebėjo tą patį pakartoti net du kartus.
- Parašė - „Labas, kalbėjau su Paul. Reikės pasikalbėt, eik ruoštis, po valandos tave pasiimsiu. :)*“. Tad pakalbėsim kai grįšiu, gerai? Aš tau parašysiu,- nusijuokiau,- iki,- nusiunčiau oro bučkį.
- Kai grįši pranešk, prisijungsiu jei manęs nebus, viską papasakosi! Iki,- šyptelėjo ir taip pat nusiuntė oro bučkį ir išjungė pokalbį.

(Naujai daliai 20 like ir 20 komentarų, o dabar aš einu miegooott.. Vėliau būsiu)