22 DALIS

Visa sustingau. Zayn paliks grupę? Dėl manęs? Bent jau taip gaunasi, kad dėl manęs, nes susimušė tai juk dėl manęs.. Jausmas iš ties blogas.. Kai žinai, kad viskas gali griūt vos per kelias sekundes ir viskas per tave..
- Nedaryk to,- liūdnai pažvelgiau į jį ir patraukiau nuo ant akių užkritusią šviesią sruogelę.
- Kodėl?- pažvelgė į mane ir vėl savo liūdnomis akimis.- Nemanau, kad galėsiu daugiau dirbti kartu su Harry.. Nebent nori, kad per kiekvieną mūsų susitikimą mes susipeštume.- šyptelėjo.
- Juk žinai, kad aš to tikrai nenoriu,- nuleidau galvą.- bet ir žinai, kad nenoriu, jog tu paliktum grupę..
- Aš privalau. Rytoj manau, kad bus paskutinė repeticija su grupe.. O po ryt - tikrai paskutinysis mano koncertas su jais.
- Zayn, NE!
- Aš joje tikrai neliksiu, nes ten yra Harry. Spėju, kad dabar ir Louis bus nusistatęs prieš mane,- atsiduso.
- Nemanau,- šyptelėjau,- nagi, viskas gerai.. Tau tereikia nusiramint,- apkabinau jį.
- Dar pasakyk, kad tu klauseisi mūsų pokalbio..
- Na, žinau, kad negražu, bet.. Klausiausi.. Bet tu nepyk,- kiek susikrimtusi ištariau ir net nesupratau, kodėl iš vis prisipažinau.
Jis atstūmė mane ir atsirėmė viena ranka į sieną. Nuleido galvą. Tylėjo. Užmerkė akis. Pakėlė galvą. Nusivalė ašaras. Ir nuėjo. Nieko man nesakęs. Tiesiog ėmė. Ir nuėjo.
- Zayn!- ėmiau šaukti,- kur eini? – visiškai nieko nesupratusi ištariau.
 - Jei nori, ateik.. Man reikia nueiti toliau nuo čia, nes sunkiai tvardaus,- sakyčiau pakankamai toli girdėjau Zayn balsą.
Aš sekiau paskui jį. Keista, nes net nežinau kur mes esam, bet žinau, kad dabar aš stoviu ant smėlio ir einu link Zayn – o jis stovi prie jūros nuleidęs galvą. Po net vienos minutės pasiekiau jį, atsistojau priešais ir jau pasiruošiau jo klausinėti gal maždaug apie šimto klausimų.
- Kas yra?
- Aš piktas dėl to, ką padarė Harry.
- Ei, juk viskas gerai,- šyptelėjau.
- Man negerai. Negaliu pakęsti, kai žmonės sako kažką blogo apie tuos, kuriuos myliu.
Keista, bet jis vis dar stovėjo nuleidęs galvą.
- Nagi,- dar keisčiau buvo tai, kad aš pirmoji jį paėmiau už rankų,- nusiramink.. Nusišypsok. Aš negaliu žiūrėti į tave, kai tu toks liūdnas.
- Aš negaliu būti laimingas, kai žmonės, kuriuos laikiau draugais..
- Šššš,-  nutildžiau jį,- negalvok apie tai, tiesiog pasižiūrėk į mane.
Jis pagaliau pakėlė savo galvą, atmerkė akis ir pažvelgė į mane. Į mano veidą. Mano akis. Mano šypseną.. Ir nusišypsojo.
- Žinai, kad vieni iš gražiausių dalykų žemėje vyksta užsimerkus?
- Kodėl taip manai?- šyptelėjau ir apsidžiaugiau, kad jis pagaliau pasakė kažką nesusijusio su Harry.
- Nežinau.. Galbūt.. Nori įrodysiu?
- Kaip?
- Tiesiog užsimerk.
Jis liepė – užsimerkiau. Nežinau kodėl, bet negalėjau sulaikyti šypsenos. Užsimerkusi šypsojaus. Pajaučiau jo šiltas rankas, kurios lietė mano odą, kaklą, tada pajaučiau jo pirštus ant mano veido.. Pajaučiau jo lūpas, kurios prisilietė prie manųjų. Pajaučiau, kaip jis mane apkabino.. Bet neatsimerkiau. Pajaučiau, kaip jis prisilietė savo kūnu arčiau manęs.. Ir vėl pajaučiau jo širdies dūžius. Bet kas keisčiausia, nors ir maniau, kad jis mane pabučiuos, nemaniau, kad bus toks jausmas.. Toks.. Geras jausmas. Nerealus jausmas. Tobulas jausmas.. Toks, kokio dar nebuvau pajutusi.

Bučiavomės.. Kol jis mane paėmė, pakėlė nuo žemės, ir lyg mažą mergaitę ėmė sukti. Na, žinot, kaip tėvai mažus vaikus paima už rankų, pakelia nuo žemės ir suka.. Taip darė ir Zayn. Tik ne už rankų.
- Būk užsimerkus!!- įspėjo mane.
Žinoma, neatsimerkiau. Jis ir toliau mane suko, jaučiau orą.. Vėją. Orą. Ir vėl vėją. Kol galiausiai sakyčiau visai netikėtai jis mane pastatė ant smėlio, apkabino, stipriai apkabino ir vėl pabučiavo. Saldžiai, saldžiai.. Ilgai.. Bet juk kažkada tai kas gražu turi baigtis.. Atsimerkiau.
- Įrodžiau?- šyptelėjo.
- Dar klausi?- apkabinau jį.
Manau, kad jis jau viską su Harry bent kelioms minutėms pamiršo, nes jis nuoširdžiai šypsojosi ir dėl to aš buvau velniškai laiminga. Zayn švelniai paėmė mane už rankos ir vedėsi link namelio.
- Kur einam?- šyptelėjau.
- Mes važiuosim iš čia,- šyptelėjo,- juk jau penkta po piet, tavęs laukia mama, o man čia manau nėra ką veikt..- vis dar šypsojosi.
Nieko neatsakiau, tiesiog buvau truputį apšalus. Įėjus į namelį, visi sužiūro. Louis su Eleanor buvo  prie Harry, vis dar nuvalė truputį sukrešusio kraujo, po muštynių, o Liam bei kiti susidomėję žvelgė į mus.
- Zayn, mum reikia pasikalbėt,- ištarė Harry.
- Nėra apie ką,- Zayn šyptelėjo,- mes važiuojam iš čia, be to, poryt paskutinis koncertas su manimi. Aš palieku grupę.
Jis tai ištarė, ir nusivedė mane į kambarį pasiimt daiktus. Na, tiksliau jis pasiėmė savo daiktus, nuėjo prie veidrodžio, pasižiūrėjo kaip atrodo – kaip visada gražiai, tik truputį „primuštas“.
- Ei Zayn, nemanau, kad dėl to, kas įvyko reikėtų palikti grupę...- sunerimęs į kambarį kaip vijurkas įsisuko Liam.
- Na, kaip čia pasakius,- atsisukęs į jį ištarė,- surasit naują narį.. Yra tikrai daug norinčių būti šioje grupėje. Nemanau, kad tai didelė problema.
- O aš manau,- įsikišau,- Zayn, prašau..
- Rimtai,- vis dar nustebęs stovėjo Liam,- be tavęs „One Direction“ ne „One Direction“..
- Su manim irgi taip niekada nebuvo, tad galit nusiramint, aš palieku grupę. Dėkokit Harry.. Kartais reikia skaitytis su žodžiais,- pasitepęs nedideles žaizdeles kremu ištarė mano berniukas.
- Tu bent apie tai kalbėjai su Paul?
- Ne, rytoj pakalbėsiu. Visgi juk neatsisakiau poryt dalyvauti koncerte.- įsidėjo visus daiktus į mini lagaminą.
- Manau, kad iki rytojaus dar spėsi persigalvot,- bandė būti optimistu Liam.
- Galvok taip toliau,- šyptelėjo.-  viską pasiėmei?- lyg ir pusiau ignoruodamas Liam, ištarė man Zayn.
- Hm,- susimąsčiau,- manau taip, nes aš čia nieko lyg ir neatsivežiau.
Jis šyptelėjo, į vieną ranką pasiėmė savo daiktus, o su kita ranka laikė manąją.
- Mes jau vykstam,- net nepažvelgęs į Harry ištarė Zayn.- Iki.
- Zayn, palauk,- kiek susikrimtęs ištarė Harry.
- Sakiau, mes neturim apie ką kalbėt.
Aš pamojavau visiems, truputį šyptelėjau ir išėjau. Nuėjom, atsisėdom į mašiną.. Apie tris valandas važiavom ir kalbėjomės apie viską. Kartais kalbėjomės apie tai, kas įvyko tarp jo ir Harry, tačiau vos tik pradėjus kalbėti šia tema – stengiausi ją pakeisti. Rytoj laukia nuobodi diena namuose.. Mama sakė, kad niekur neišleis, o jeigu ji jau taip pasakė, tai savaime suprantama, kad būtent taip ir bus.

Galiausiai po keturių valandų kelionės mašina sustojo prie mano namų. Išlipau iš jos, atsisveikinti išlipo ir Zayn. Atrodė ir vėl nuliūdęs, bet net nesiruošiau klausti kodėl – jau spėju, kad dėl to, jog jau pats metas atsisveikinti su manimi ir dar dėl to, kad jis laaaabai susipyko su Harry.
- Na tai ką, iki rytojaus,- šyptelėjo ir apkabino mane bei pabučiavo į lūpas.
- Nemanau, kad rytoj man pavyks išlįsti iš namų.. Mama sakė, kad neišleis,- nuliūdau.
- Nagi, neliūdėk,- šyptelėjo,- neišleis – pavogsiu. Kur tu matai problemą?- nusijuokė.
- Dabar jau niekur,- šyptelėjau ir dar kartą jį pabučiavau.
Pradėjo lyti. Kaip ir tą kartą, kai jis mane pabučiavo ir greitai nuėjo.. Bestovėdama sekiau mašiną, kurioje jis sėdėjo ir džiaugiausi dėl vieno dalyko – kad mano namas atokesnėje vietoje, todėl čia nėra labai daug 1D fanių ir tų tikrai užknisančių fotoaparato maniakų.

„Na ką, Renalda, dabar man šakės“ – tai pirma mintis, kuri man  atėjo į galvą vos priėjus prie namų durų. Jau buvo sakyčiau visai vėlu. Vakaras.. Todėl dabar garantuoju, kad mama iškels didžiulę sceną. Štai – mano ranka jau buvo uždėta ant durų rankenos.. Ją lėtai leidau žemyn. Durys atsidarė. Įėjau. Namuose skaniai kvėpėjo, spėju, kad mama sėdi prie puodų, nes Londone susirasti darbo dar nespėjo. Nusiaviau drėgnus batus, ir kuo tyliau stengiausi nueiti iki savo kambario. O gaila, nepavyko.
- Ateik čia,- išgirdau mamos balsą kuris buvo pakankamai piktas.
Greitai užsiropščiau laiptais į antrą aukštą, padėjau mažą tašę su daiktais ir nors ir kaip nenorėjau – nulipau laiptais žemyn.
- Tai dabar aiškinkis, kur buvai visą naktį, ką darei, kodėl nesugebėjai grįžti tada, kada aš tau LIEPIAU?- ji ypač pabrėžė žodį LIEPIAU.
- Miegojau,- piktai atkirtau.
- Aš klausiu normaliai,- šyptelėjo,- tėtis dar nebuvo grįžęs, todėl jam dar nieko nesakiau.
- Mama, pasikalbėsim  rytoj, gerai? Aš pavargau.. Tikrai labai pavargau, be to neturiu nuotaikos apie tai kalbėti.
- Ir kur tu galėjai pavargt?
- Zayn palieka grupę. Supranti? PA-LIE-KA.
- Ir kuo čia dėta tu?- kiek atlaidžiau ištarė. - Kuo? Tuo, kad jis palieka grupę dėl manęs!!- nesuvaldžiau viduje susikaupusių jausmų ir tiesiog nežinau kelintą kart apsižliumbiau.

(Naujai daliai viskas.. 20 komentarų ir bent 15like:D ryt jei kelsiu, tai vėliau, nes nuo ryto vyksiu į Vilnių, oro uostą. Aš neskrendu niekur, nesijaudinkit)