Dar net nepakilus saulei, pramerkiau akis. Lauke dar buvo pakankamai
tamsu nors šį tą įžvelgti buvo galima. Įsijungiau lempą, kuri stovėjo prie mano
lovos ir pažvelgusi į savo kambario baltas lubas, lyg prieš akis pamačiau vakar
vykusį mūsų su Zayn įvykį. Nežinau kiek jis buvo svarbus jam, bet manau, kad
tikrai nemažiau negu man.. Tas bučinys. Jis buvo tobulas. Bet buvo per daug
tobulas kaip ir pats Zayn – dabar negaliu surasti savyje ramybės. Nes tas
bučinys buvo kaip koks narkotikas. O juk savaime suprantama, kad narkotikų
norisi dar.. Ir dar.. Ir dar.. IR DAR. Be sustojimo.
* * *
-Kelkis!- pajaučiau ant savęs švelnias mamos rankas.
Greitai pramerkiau akis. Pasirodo, kad begalvodama apie tai, aks nutiko vakar tiesiog.. Užmigau.
- Būtina keltis dabar?- patryniau akis.
- Taip.- šyptelėjo mama,- be to, kas tas vaikinas, su kuriuo vakar vaikščiojai?
NEGI MAMA VISKĄ MATĖ? Tikiuosi, kad ne.
- Jis mano draugas,- gal kiek pamelavau, o gal tai ir tiesa.. Tiesą sakant ir pati net nežinau.
- Hm..-susimąstė mama,- o ar tik draugai bučiuojasi.. Į lūpas?
Sustingau. Fainai, dabar jau ir mama matė. Ką ji apie mane pagalvos?
- Ten turbūt buvau ne aš..
- Savo dukrą atpažinčiau iš kilometro..
- Turbūt šį kartą apsirikai,- bandžiau išsisukti.
- Juk pati žinai, kad ne,- šyptelėjo mama,- nagi, kelkis, apie tai pasikalbėsime vėliau.
Greitai išlipau iš lovos, kadangi nenorėjau pratęsti pokalbio su mama apie vakar dieną. Juo labiau, kai ji viską matė.. O tai, kad ji viską matė man akivaizdžiai nepatiko.. Ir manau, kad ji tai suprato.
Greitai apsirengiau, pavalgiau ir įsėdusi į mašiną.. Atsidūriau mokykloje. Keista, kad šį rytą mane į mokyklą nuvežė ne tėtis, o mama.
- PO pamokų pasikalbėsime,- draugiškai šyptelėjo,- o kol kas sėkmės,- nusiuntė man oro bučinį.
- Gerai,- sunerimusi išspaudžiau veide šypseną.
Greitai nupėdinau prie klasės. Ten žinoma palaukiau, kol atsivilks kiti. Galbūt šiandien man nebus nuotaikos.. Nes Zayn.. Po vakar nieko neparašė. Keista, kad maniau, jog parašys.. Vos kas kelias minutes tikrinau savo telefoną tikėdamasi sulaukti jo žinutės, bet jos taip ir jos negavau.. Ką gi, žadėjau, kad dėl mūsų santykių kovosiu ir aš pati.. Todėl įkvėpusi, paėmusi telefoną į rankas.. Pasirinkau kontaktą Zayn ir paskambinau jam. Keista, kad išdrįsau. Nuėjau į atokesnę vietą.. Kadangi iki pamokos liko dar pakankamai daug laiko, su juo pasikalbėti dar spėsiu. Tas prakeiktas pypsėjimas.. Kurio aš nekenčiu.. Ir kuris baigėsi.
- Alio?- išgirdau pridususį Zayn balsą.
- Zayn? Čia tu?- stengiausi neapsiverkti.
- Renalda? – nustebęs paklausė.
- Taip, aš..
Jis atsiduso ir jau pamaniau, kad baigs pokalbį.. Galbūt jis per daug bijo kalbėti arba tiesiog nenori, nes jo jausmai išsiveržė per viršų. O gal tai buvo tiesiog vaidyba?
- Tai tu dėl vakar?- kiek tyliau pasakė žodį „vakar“.
- Viskas gerai.- mielai ištariau.
- Nemanau..
- Zayn, viskas tikrai gerai,- šyptelėjau,- niekas mūsų nematė, be to..
- Atsiprašau.
- Nėra tau dėl ko atsiprašinėti,- šyptelėjau,- man patiko.
- Patiko kas?- lyg ir nustebęs pasiteiravo.
- Na, bučinys.. Kas daugiau. Ir žinoma mūsų susitikimas.
- Susitikimas.. To nepavadinčiau susitikimu.. Tai buvo tiesiog.. Ai, atleisk.. Taip neturėjo nutikti. Tiesiog pasidaviau tam norui paragauti tavo lūpų.. Pasidaviau tam norui priliesti prie tavųjų savąsias.
BLEMBA BAIK! APSIŽLIUMBSIU.
- Gal galėtumėme šiandien susitikti? Juk tokie reikalai ne telefonu..- stengiausi išlikti rami..
- Nemanau, kad galėsiu,- spėjo, kad bandė išsisukinėti,- reikia ruoštis koncertui kuris bus pakankamai greitai.
- Aš trumpam. Tiesiog pasakyti tau kelis žodžius.
- Sakyk juos telefonu,- atrodė, kad tai jis pasakė kiek ramiau.
- Tai ne telefonu, Zayn.. Ne telefonu.
- Gerai. Atvažiuosiu tavęs pasiimti vakare. Trumpam. Arba tiesiog atvyksiu prie tavo namų, tu man pasakysi..
- Gerai,- atsidusau,- iki vakaro kol kas... Iki,- ištariau.. Pamačiau, kad artėja Amanda ir neša kažką rankoje. Panašu į laikraštį.
- Iki,- ramiai ištarė ir baigė pokalbį.
- Ei, labas,- kiek kitonišku žvilgsniu žvelgė jį į mane,- kaip tu man paaiškintum šitai?- padavė man į rankas popierių, tiksliau daug popierių, kur juodai ant balto buvo išspausdintas toks tekstas, kuris mane išmušė iš vėžių.
* * *
-Kelkis!- pajaučiau ant savęs švelnias mamos rankas.
Greitai pramerkiau akis. Pasirodo, kad begalvodama apie tai, aks nutiko vakar tiesiog.. Užmigau.
- Būtina keltis dabar?- patryniau akis.
- Taip.- šyptelėjo mama,- be to, kas tas vaikinas, su kuriuo vakar vaikščiojai?
NEGI MAMA VISKĄ MATĖ? Tikiuosi, kad ne.
- Jis mano draugas,- gal kiek pamelavau, o gal tai ir tiesa.. Tiesą sakant ir pati net nežinau.
- Hm..-susimąstė mama,- o ar tik draugai bučiuojasi.. Į lūpas?
Sustingau. Fainai, dabar jau ir mama matė. Ką ji apie mane pagalvos?
- Ten turbūt buvau ne aš..
- Savo dukrą atpažinčiau iš kilometro..
- Turbūt šį kartą apsirikai,- bandžiau išsisukti.
- Juk pati žinai, kad ne,- šyptelėjo mama,- nagi, kelkis, apie tai pasikalbėsime vėliau.
Greitai išlipau iš lovos, kadangi nenorėjau pratęsti pokalbio su mama apie vakar dieną. Juo labiau, kai ji viską matė.. O tai, kad ji viską matė man akivaizdžiai nepatiko.. Ir manau, kad ji tai suprato.
Greitai apsirengiau, pavalgiau ir įsėdusi į mašiną.. Atsidūriau mokykloje. Keista, kad šį rytą mane į mokyklą nuvežė ne tėtis, o mama.
- PO pamokų pasikalbėsime,- draugiškai šyptelėjo,- o kol kas sėkmės,- nusiuntė man oro bučinį.
- Gerai,- sunerimusi išspaudžiau veide šypseną.
Greitai nupėdinau prie klasės. Ten žinoma palaukiau, kol atsivilks kiti. Galbūt šiandien man nebus nuotaikos.. Nes Zayn.. Po vakar nieko neparašė. Keista, kad maniau, jog parašys.. Vos kas kelias minutes tikrinau savo telefoną tikėdamasi sulaukti jo žinutės, bet jos taip ir jos negavau.. Ką gi, žadėjau, kad dėl mūsų santykių kovosiu ir aš pati.. Todėl įkvėpusi, paėmusi telefoną į rankas.. Pasirinkau kontaktą Zayn ir paskambinau jam. Keista, kad išdrįsau. Nuėjau į atokesnę vietą.. Kadangi iki pamokos liko dar pakankamai daug laiko, su juo pasikalbėti dar spėsiu. Tas prakeiktas pypsėjimas.. Kurio aš nekenčiu.. Ir kuris baigėsi.
- Alio?- išgirdau pridususį Zayn balsą.
- Zayn? Čia tu?- stengiausi neapsiverkti.
- Renalda? – nustebęs paklausė.
- Taip, aš..
Jis atsiduso ir jau pamaniau, kad baigs pokalbį.. Galbūt jis per daug bijo kalbėti arba tiesiog nenori, nes jo jausmai išsiveržė per viršų. O gal tai buvo tiesiog vaidyba?
- Tai tu dėl vakar?- kiek tyliau pasakė žodį „vakar“.
- Viskas gerai.- mielai ištariau.
- Nemanau..
- Zayn, viskas tikrai gerai,- šyptelėjau,- niekas mūsų nematė, be to..
- Atsiprašau.
- Nėra tau dėl ko atsiprašinėti,- šyptelėjau,- man patiko.
- Patiko kas?- lyg ir nustebęs pasiteiravo.
- Na, bučinys.. Kas daugiau. Ir žinoma mūsų susitikimas.
- Susitikimas.. To nepavadinčiau susitikimu.. Tai buvo tiesiog.. Ai, atleisk.. Taip neturėjo nutikti. Tiesiog pasidaviau tam norui paragauti tavo lūpų.. Pasidaviau tam norui priliesti prie tavųjų savąsias.
BLEMBA BAIK! APSIŽLIUMBSIU.
- Gal galėtumėme šiandien susitikti? Juk tokie reikalai ne telefonu..- stengiausi išlikti rami..
- Nemanau, kad galėsiu,- spėjo, kad bandė išsisukinėti,- reikia ruoštis koncertui kuris bus pakankamai greitai.
- Aš trumpam. Tiesiog pasakyti tau kelis žodžius.
- Sakyk juos telefonu,- atrodė, kad tai jis pasakė kiek ramiau.
- Tai ne telefonu, Zayn.. Ne telefonu.
- Gerai. Atvažiuosiu tavęs pasiimti vakare. Trumpam. Arba tiesiog atvyksiu prie tavo namų, tu man pasakysi..
- Gerai,- atsidusau,- iki vakaro kol kas... Iki,- ištariau.. Pamačiau, kad artėja Amanda ir neša kažką rankoje. Panašu į laikraštį.
- Iki,- ramiai ištarė ir baigė pokalbį.
- Ei, labas,- kiek kitonišku žvilgsniu žvelgė jį į mane,- kaip tu man paaiškintum šitai?- padavė man į rankas popierių, tiksliau daug popierių, kur juodai ant balto buvo išspausdintas toks tekstas, kuris mane išmušė iš vėžių.
(Naujai daliai mažiausiai 10 like ir 10 komentarų nors aišku būtų malonu sulaukti jų daugiau. :>)
14 komentarų:
O.O kuo toliau tuo idomiau darosi :). labai labai laukiu dar
Viena geriausiu mano skaitytu istoriju! Gaila, kad per telefona negaliu like paspaust... Laukiu dar! :)
OMGGGGG negaaaaliu nerealuuuu,darrrr!!!
Nuostabi istorija!!!
Noriu dar dar dar!!!!!
Nuostabu :) dar dar
suuuuuuuuuuupeeeeeer
Kaip idomu . DARRRRRR DARRR NORIU
Didelę intrigą palikai. Labai įdomu. :)
Mums laaaabai patinka tavo istorija, norim kitos daliesssss.
Labai idomu . Tu esi talentinga taip nerelei kuri :O Greiciau dar ikelk :)
Eik tu sau, kaip nerealiai. Blem, kaip norėčiau būt jos vietoj ;DD
omg omg omg nerealu!
Sveikutė,atėjusi čia jau norėjau rasti 37 dalį, nes FB yra jau įkeltos 36... Žiauriai laukiu 37 :) tu tikrai turi šviesią ateitį, nes lietuvių tau sekasi tikrai puikiai :) taip pat tu žinai kada nusakyti veikėjų jausmus, randi kur įterpti aplinkos vaizdus, sukuri intrigą ir labai gerai ją išnarplioji :D veiksmas vystosi nuosekliai ir neužtęstai, tad istorija tikrai nenuobodi :) labai džiaugiuosi, kad skaitau šią istoriją :) nenoriu, kad ji baigtųsi... o Tu, žiūrėk, nepamesk savo talento :)
Rašyti komentarą