15 DALIS

Nors iki septintos valandos vakaro dar buvo likusios kelios valandos, jas praleidau sakyčiau įdomiai.. Pirmiausia pasiėmusi lapelį, ant jo susirašiau svarbiausius klausimus kurių turėsiu paklausti Zayn, tada.. nepaisant viso to pasiruošimo, greitai susitvarkiau ir save – apsirengiau tokius drabužius, kuriuos man vilkint manau, kad Zayn dar nematė ( ir tikiuosi, kad tai jam patiks).
Keista, kad  likus valandai iki mūsų susitikimo sulaukiau jo žinutės? „ Labas dar kart. Tikiuosi, kad niekas nepasikeitė? Be to, ateisiu tavęs pasitikti. ;)“.
JIS ATEIS MANĘS PASITIKTI????????? Ką pagalvos mano mama? Kad jis mano vaikinas?

Visi kurie matys, turbūt pamanys, kad mes draugaujame ir tada jie ims fotografuoti ar daryti ką nors panašaus ir fainai, nes save išvysiu internete. Bent jau taip manau, kadangi one direction fanės, kai sutinka bet kurį šios grupės narį gatvėje, nesvarbu su kuom ,pradeda fotografuoti, o vėliau tikrai nebijo įkelti kad ir į wehearit.. Bet tikiuosi, kad šį kartą bus kitaip. Todėl aišku, kad sutikau, jog jis mane lyg ir pasiimtų iš namų, todėl pabaigti susiruošti pamaniau, kad dabar turiu kiek mažiau laiko. Tad greitai susitvarkiau savo plaukus.. Ir išgirdau skambutį į duris. Iš karto bandžiau spėti, kad čia jis, kaip ir prieš kelias dienas.. Kai jis buvo atėjęs manęs pasiimti iš namų. Visgi keistas tas jausmas, kai tave iš namų, su geranorišku žvilgsniu pasitinka ir išsiveda įžymybė, tavo svajonių įžymybė, su kuria tu visą gyvenimą svajojai susitikti.. Ir štai – pasirodo, kad kartais tos nuostabios svajonės pildosi.
- Užeik,- vėl taip pat kaip prieš kelias dienas jį pakviečiau į namus. Arba man pasirodė, arba jis labai geros nuotaikos!
Jis užėjo ir iš karto prisėdo ant sofos. Aš greitai priverčiau savo kojas įlįsti į batus ir nueiti prie Zayn. Su batais. Ne basomis kojomis.
- Tai kur eisim?- pasiiminėdama pinigus pasiteiravau.
- Nors ir į pasaulio kraštą..- pažvelgė į mane savo nuostabiomis akimis.
- Na, pasaulio kraštas toli..
- Nesvarbu. Su tavimi bet kur.
Šie žodžiai privertė mane susimąstyti. Ar aš NESAPNUOJI IR IŠ TIESŲ JIS TAI PASAKĖ? IR LEIDO MAN SUPRASTI, KAD IŠ TIESŲ AŠ JAM GALBŪT PATINKU?
- Hm,- susimąsčiau,- gal tiesiog pasivaikščiokim po šurmulingas Londono gatves? Manau, kad būtų įdomu..
- O jeigu kur nors atokiau?- pasiteiravo ir tuo pačiu pasiūlė.
- Pavyzdžiui?
- Kur nors netoliese? Nes norisi, kad kuo mažiau žmonių matytų, kad vaikštom kartu.. Nenoriu, kad pasklistų deja, bet tik kalbos, jog mes draugaujam..
- Deja? Kaip suprast?
- Ne nieko, nekreipk dėmesio,- kiek sunerimo.
- Zayn, kas yra?
- Viskas gerai, Renalda,- šyptelėjo,- nagi, eime, kol nepradėjo lyti.
Aš šyptelėjau ir kartu su juo išėjau į lauką. Pradėjome vaikščioti Londono gatvėmis, kurios buvo netoliese mano sakyčiau dar pakankamai naujojo namo.. Iš tiesų, jis puikus pašnekovas, supranta mane ir man nebaisu.. Nebaisu, kad pasakysiu ką nors ne taip, nes manau, kad jis man tikrai supras. Visgi dar negaliu patikėti, kad bendrauju su įžymiu, tobulu, nerealiai gražiu, talentingu žmogumi.
- Ei, Zayn?
- Ką?
- Kaip laikosi Harry, Louis, Liam ir Niall?- paklausiau sakyčiau visai ne į temą.
-Ai, sakyčiau visai gerai,- nusišypsojo,- visi užsiėmę savais reikalais. Taip ir turi būt.
- Na taip,- nusišypsojau,- be to, gal galiu dar kai ko paklausti?
- Žinoma.
- Prieš mūsų paskutinį susitikimą kartu, tiksliau po jo, ką tu turėjai galvoje pasakęs – „Ne, aš negaliu?“.
- Galbūt dėl to ir norėjau susitikti ir pasikalbėti.
- Hm.. Na, tai klausau.
- Tiesiog.. Nežinau,- nustojo kalbėti.
- Nežinai ko?
- Gal truputį vėliau pakalbėkim apie tai?
- Ne. DABAR PAT,- pradėjau reikalauti.
- Vėliau.
- Dabar.
- Vėliau, prašau.
- Dabar, Zayn.. Dabar.
- VĖLIAU.
- Dabar.
Jis netikėtai greitai priartėjo prie manęs, apkabino ir pabučiavo mane. Ne į skruostą, kaip praeitą kartą, bet į lūpas. Saldžiu, šiltu bučiniu. Buvo nerealiai gera.. Gera, nes nemaniau, kad tai tiesa. Bijojau, kad tai tik sapnas ir kad greitai iš jo galiu pabusti.
- Štai apie ką norėjau pasikalbėti,- kiek sunerimo,- atsiprašau.
Tai pasakęs.. Jis išėjo. Greitai paspartino žingsnį ir išėjo. Aš žinau, kad jis yra drovus, bet nemaniau, kad jis taip susikrims dėl to bučinio.. Juk viskas gerai.. Man patiko. Aš to troškau. Tai buvo lyg mano narkotikas – jo norėjosi gauti.. O kai gavau, noriu dar ir dar.
Ėmė lyti. Aš gal dešimt minučių lietuje stovėjau ir vis dar tikėjausi, kad netikėtai Zayn grįš ir pabučiuos mane dar kartą.. ir dar kartą.. ir dar kartą. Bet gaila, to nesulaukiau. Pilna nusivylimo, liūdesio, bet tuo pačiu ir džiaugsmo viduje grįžau namo. Išsimaudžiau.. Įsmukau į savo kambarį nepastebėta, atsiguliau į lovą ir apsiverkiau. Nežinau kodėl.. Ar dėl to, kad įvyko tai, ko tikrai nesitikėjau, ar tai, jog galbūt daugiau tai nepasikartos..? Man baisu, kad dabar Zayn bus per daug drovus man net parašyti.. Tad dabar teks visko imtis man. Dėl mūsų santykių.

(naujai daliai mažiausiai 10 like ir 10 komentarų )