13 DALIS

-Taip,- nusišypsojau ir mielai atsakiau į.. Harry klausimą.
Visos jų fanės sužiūro į mane iš nuostabos, kad Harry vos prieš kelias sekundes kalbėjo su manimi. Aišku, galbūt pasijaučiau kiek nejaukiai, bet tuo pačiu ir fainai, kad jis vienintelei man pasakė kažką.. Nors ir nenuostabu – nežinau kaip aš jiems, bent jie jau man skaitosi draugai.. Ir net labai geri draugai. Ir jeigu kas nors paklaustų ar bendrauju su jais dėl populiarumo tai jie žiauriai suklystų – nes jis manęs NEDOMINA.
- Imk, dėkis greičiau šią palaidinę, dovanų,- nusišypsojo.
- Harry, tu rimtai?- negalėjau patikėti..
- Taip. Čia mūsų susipažinimo proga,- išmetė savo firminį smailą.
- Na tada žiauriai ačiū,- priėjusi arčiau jo padėkojau ir išdrįsau jį apkabinti. Jis manęs žinoma neatstūmė – apkabino irgi ir net dar stipriau! Visos fanės iš pavydo taip pasižiūrėjo į mane ir iš parduotuvės išlydėjo pavydžiais žvilgsniais.. Kiek nustebau, kad kasininką pavadavo Harry. Privertė nusijuokti. Greitai grįžus namo, pasimatavau marškinėlius, užsidėjau timpas ir kedus, pasiėmiau rankinę, susidėjau tai ką reikėjo – markerį, plakatų, albumą ir dar truputį niekučių. Likusi laiką trumpam praleidau prie kompiuterio, pakalbėjau per skype su savo geriausia drauge kuri Lietuvoje – Monika.:
- TU RIMTAI BENDRAUJI SU JAIS?- vos nepradėjo iš to netikėtumo šaukti.
- RIMTAI,- tokiu pačiu tonu jai atsakiau.
- O DIEVE!- negalėjo patikėt,- kaip tau sekasi..
- Na, čia viskas taip gavosi sakyčiau visai netikėtai..
- Bet taip nerealiai..
- Žinau.
Toliau šnekučiavomės apie tai, kas nebuvo susiję su šia tema, kol pagaliau atėjo laikas – laikas prašyti tėčio, kad jis mane nuvežtų į miesto centrą. Greitai privažiavome ir pamačiau, kad link manęs artėja Amanda, o ten kažkur toliau klykia merginos. Pirma mintis šovusi į galvą – „jie jau ten“. Amanda atrodė labai gražiai ir tiesa, visai netikėtai ir nesitarusios mes buvom apsirengusios beveik taip pat! Tačiau ilgai apie tai negalvojant man teko kiek pasportuoti – bėgti paskui ją.. O ji aišku tiesiu taikymu bėgo link tos grupės merginų kurios klykė. Ir pasirodo, iš tiesų ten jie ir stovėjo. Beveik negalėjo praeiti, nes fanės kol su jais nenusifotografavo, kol negavo autografų – niekur nepaleido. Aišku ką jau bedarysi, prie tų pamišusių fanių teko prisijungti ir man. Amanda klykė visa gerkle, o aš sakyčiau ramiausiai iš visų buvusių stovėjau ir grožėjausi Zayn. Jis kartais užmesdavo žvilgsnį į mane, bet mes apsimetėm, kad esam nepažįstami.
- Zayn!! Zayn! Liam! Harry! Niall! Louis!- klykė ir tuo pačiu kvietė Amanda.
- Ką?- atsakė Liam.- autografo, nuotraukos?- pažvelgė į mane, tada į Amanda.
- Visko!- suriko ji.
Liam paėmė į rankas mano fotoaparatą ir kartu su mumis nusifotografavo. Tada jį į rankas perėmė Zayn, kuris atėjo arčiau manęs, bet ne Amandos, vėliau Niall, dar vėliau Louis ir galiausiai Harry, kuris pamatęs, kad dėviu palaidinę su jų nuotrauka sukikeno. Amanda visa drebėdama iš laimės padavė jiems albumą, jie pasirašė jį, žinoma ant manojo jau antrą kartą irgi. Mes su Zayn lyg kalbėjomės žvilgsniai, bet Amanda to nematė. Buvo per daug sumišusi iš laimės. Praėjo gal valanda, kol mes ir juos pasiekėm ir nusifotografavom.. Ir gavom autografus.
Jie pradėjo dainuot. Niall turėjo gitarą su kuria grojo nuostabiai..
- Baby you light up my world like nobody else, the way that you flip your hair gets me overwhelmed, but when you smile at the ground it aint hard to tell, you don't know, Oh Oh - you don't know you're beautiful..
Fanės visa gerkle jiems pritarė..
- So, vas happenin?!- suriko Zayn.
Visos fanės klykė, kaip ir prieš keletą sekundžių. Aš šyptelėjau. Zayn man atgal irgi.
- Ei,- trenkė ji man draugiškai į petį,- nemanai, kad tu jam patinki?
- Ką? Aš? Jam?
- Na taip..- nusijuokė,- pasižiūrėk, kaip dažnai jis į tave žiūri..-  paraudo.
- Į tave irgi,- stengiausi neišsiduoti.
- OMG! OMG ! OMG!-iš laimės ėmė šokinėti.
- Tau negera?- juoko forma paklausė Louis.
- Nerealiai.. Žinai tą jausmą, nu tą jausmą,- pamiršo ką norėjo sakyti,- kai tavo svajonės pildosi..
- Tai mus sutikti buvo tavo svajonė?- įsikišo Harry.
- Galbūt.. Na turėjau omenį.. Taip!!
Jie susižvalgė, aišku ne iš blogosios pusės.
- Tai, mums metas,- ištarė Niall,- aš noriu valgyt, o jie pavargę.. Pamanėm trumpam čia pabūt, o jau atlekia antra dozė fanių,- nusijuokė jis.
Ir rimtai – pažvelgiau atgal. Ten bėgo gal koks pulkas fanių.. Man jų gaila. Vaikinų, ne fanių žinoma. Tad mes greitai su jais atsisveikinom (tiksliau visos fanės), jie įlipo į autobusiuką ir išvažiavo. Kaip greitai viskas baigėsi.. Bet Amanda mačiau, kad buvo tokia nerealiai laiminga.! Gera ją tokią matyti.

Paskambinau tėčiui. Kadangi dar nelabai rasčiau kelią pareiti viena namo. Jis greitai privažiavo, nes kaip teigė – sukiojosi netoliese. Dėl visa ko. Grįžau namo. Albumą pasidėjau ant stalo,  palaidinę irgi – prisiminimui. Išsimaudžiau, atsiguliau ir kaip lygiai tokiu pačiu laiku vakar – pasiėmiau į rankas telefoną ir jau ruošiausi rašyti žinutę, tačiau pirmiau aš ją gavau. „Mums puikiai pavyko apsimesti. ;) be to, gražiai atrodei. ;) Labanaktis.“ O taip.. Labanaktis, Zayn.. 

(NAUJAI daliai 10 like ir 10 komentarų mažiausiai :) )