11 DALIS

Greitai grįžusi namo, taip pat greitai ir turėjau susiruošti susitikimui mieste su Amanda. Kadangi pastarosiomis dienomis (kurios tik kelios) kol esu čia, visur skubu – sutikimai tai su Zayn, tai su visais grupės nariais... Išmušė iš vėžių. Bijau, kad netyčia Amandai išsiduosiu, kad bent jau Zayn kol kas bent truputį asmeniškai pažįstu. Greitai užkandau, greitai apsirengiau ir dar greiči

au visus reikalingus daiktus susidėjau į rankinę ir paprašiau tėčio, kad jis mane nuvežtų prie tos pačios Londono akies, nes Amanda žadėjo, kad ji manęs ten lauks, o iki mūsų susitikimo liko 10 minučių. Manau, kad mes tikrai spėsim.
- Tėti, nuvežk mane!- surikau.
- Gerai tuoj, tik užsirišu batą,- nusijuokė.
Aš pasiėmusi tėčio mašinos raktelius nulipau žemyn ir išbėgusi pro duris greitai atsisėdau į mašiną. Kad viską pagreitinti, juos įdėjau ten kažkur. Tėtis sparčiu žingsniu priartėjo prie mašinos ir įsėdės į ją, nieko nelaukdamas pradėjo važiuoti. Privažiavo Londono akį ir pagaliau mane paleido.
- Kai reikės atvažiuoti pasiimti, paskambink,- nusišypsojo.
- Gerai.
Tėtis nuvažiavo, o aš vis dairiausi Amandos. Ir štai pamačiau ją. Ji atrodė kiek kitaip negu mokykloje, žinoma, iš gerosios prasmės. Greitai nuėjau prie jos, kol ji nenuėjo toliau ir nepradėjo manęs ieškoti.
- Labas,- nusišypsojau.
- O! Sveika,- meiliai ištarė.
- Tai, eime į viršų? – pažvelgiau į ratą.
- Žinoma,- nusišypsojo.
Greitai priėjome kasą, nusipirkom bilietą ir įlipom. Tai kilom aukštyn, tai leidomės žemyn.. Tai ir vėl aukštyn, tai ir vėl žemyn.. Vis kalbėjomės apie viską. Ji pasakojo apie savo gyvenimą, papasakojo man apie Londoną, aš žinoma jos maloniai ir su susidomėjimu išklausiau. Pagaliau nusileidome žemyn ir kaip ir prieš keletą dienų, tiksliau prieš dieną tik, kad su Zayn, su Amanda nuėjome pasivaikščioti miesto gatvėmis. Man patinka Londonas. Čia nerealiai gražu, čia žmonės nerealiai draugiški ir mieli, čia mano gyvenimas nerealiai ir kardinaliai pasikeitė ..
- Prieš keletą dienų tau atvykstant, mieste mačiau už kokių penkių metrų Niall!- ėmė girtis.
Kad tu žinotum, jog juos prieš save mačiau ir dar apsikabinus bei kalbėjus su jais buvau, Amanda..
- Kaip tau pavydžiu..- bandžiau kuo įtikinamiau apsimesti.
- Bet rytoj ir tu juos pamatysi, tikiuosi,- šyptelėjo.
- O jeigu ne?- pasiėmiau į rankas telefoną.
- Manau, kad tikrai juos pamatysim.. Jie čia kaip ir kažkada ankščiau dalino šokoladukus...- užsisvajojo.
- Nori pasakyt, kad jie ir rytoj dalins šokoladukus?
- Nežinau, turbūt,- nusijuokė,- nors kiek žinau jie čia kažką darys.. Mieste.
- OMG!- nesusivaldžiusi ištariau.
- Tai jau tikrai,- nusišypsojo ir dairėsi aplinkui.
Kol ji nematė, aš parašiau Zayn, paklausiau kaip jam sekasi ir ar rytoj jie bus čia mieste. Laukiau SMS žinutės, o gavau ką kitą – jis man paskambino.
- Palauk, man skambina,- atsistojau.
- Taigi kalbėk čia,- nusijuokė.
Sunerimau, nejauku nueiti toliau.
- Čia pučia vėjas,- nors jo net nebuvo.
Nelaukdama jos atsakymo nuėjau atokiau ir atsakiusi į Zayn skambutį dar kart pasisveikinau.
- Labas.
- Sveika,- išgirdau jo gražų balsą,- rytoj būsim mieste visi, truputį pamanėm, kad fanėm reikia pasirodyti, o kodėl taip klausi? Pasiilgai?- meiliai paklausė.
- Tai žinoma,- neieškodama žodžių kišenėj atsakiau.
- Puiku, tada rytoj susitiksim,- atsiduso.
- Bet aš rytoj būsiu su drauge mieste..- kiek sunerimau,- ir nenoriu, kad ji sužinotų, bent jau kol kas, kad su tavimi bendrauju.. Ir Louis, Liam, Niall bei Harry.
- Padarysim, kad nesužinotų,- nusišypsojo,- žiūrėk, aš tau paskambinsiu rytoj, gerai? Dabar turiu eit.
- A,- greitai išpyškinau,- gerai, iki!
Baigiau pokalbį ir nuėjau prie Amandos. Ji sėdėjo ir kaip ir prieš tai žvalgėsi aplinkui.
- Na, aš jau.
- Jei ne paslaptis, kas skambino?
- Draugė iš Lietuvos,- mintyse nusijuokiau.. Draugė iš Lietuvos..
- Aa.. Aišku.
Dar truputį pavaikščiojom ir grįžom atgal ten, kur susitikom. Aš paskambinau tėčiui, kad jis atvažiuotų manęs pasiimti, o ji man palaikė kompaniją. Dar papasakojo apie Zayn ir Niall ką ji sužinojo (nors tai jau žinojau seniai) ir pagaliau pasakė, kad rytoj pasiimčiau jų daiktų, bet apie tai plačiau ji žadėjo papasakot mokykloje. Atvykus tėčiui, su ja atsisveikinau, pasiūlėm pavežti, bet ji nenorėjo, todėl jai teks eiti vienai ir pėsčiomis..

Grįžau namo, išsimaudžiau, atsiguliau į lovą, palinkėjau artimiesiems labos nakties.. Pasiėmiau į rankas telefoną.. Kadangi turėjau tik Zayn numerį, žinutę, galėjau ją parašyti tik jam..
„Labanakt, Zayn! Laukiu nesulaukiu rytojaus. :) „.

(Kitai vienai daliai 10 komentarų ir 10 like, o dviems naujoms IŠ KARTO - dvigubai t.y. 20 komentarų, 20 like)