2 Sezonas, 3 DALIS

Pirmiausia, nors ir kaip keista bebūtų, pažvelgiau ne į asmenį, kuris stovėjo už mūsų, o į Harry. Į jo reakciją. Jis savo žvilgsniu žvelgė į kažką, kas buvo prie durų. Bijojau, jog tai Zayn. Todėl tikėjausi blogiausio. Lėtai pasukau tiek galvą tiek kūną, kad pamatyčiau kas ten stovi. Pasidarė kiek lengviau kai pamačiau, jog ten ne Zayn. Bet visiškai nepalengvėjo vien dėl to, kad..
- Pasirodo, atėjau visai ne laiku..- su ironija balse ištarė šviesiaplaukis.
Abu su Harry tylėjom. Niall greičiausiai nė nežinojo ką pasakyt. Visi trys buvom kambaryje, bet nei vienas nesugebėjo ištarti bent vieno žodžio..
-  Niall, tai..
- Tu turėtum džiaugtis, kad aš ne Zayn,- pasistengė išspausti šypseną. Net ir ši, dabartinė jo miela šypsenėlė man atrodė dirbtinė.- Nes kitaip aš bijočiau Zayn reakcijos į tai, ką tu darai su Harry, kai tavo „mylimojo“ nėra namuose.- nusivylusiu balsu ištarė.
- Niall, tai..- pagaliau prakalbo viso šito reikalo kaltininkas.
- Darykit ką jūs norit, palieku jus vienus,- kiek pyktelėjęs išrėžė Niall,- nenoriu jums trukdyti.
Po šių žodžių minutei tarp mūsų stojo tyla, o per tą laiką Niall tiesiog išėjo iš kambario, uždarė duris. Viduje man viskas virė. Labai virė. Jaučiausi prastai vien dėl to, kad susidirbau prieš Niall. Kad pasirodžiau prieš jį kaip lengvabūdė, kuri vos išėjus vienam – trankosi su kitu.. 
- Viskas baigta..- atsidusau ir eilinį kartą vos sugebėjau tramdyti kristaliukus, norinčius kristi iš mano akių..- praradau Zayn..
- Bet turi mane,- nusišypsojo ir apkabino. Lyg draugas, nors prieš kelias minutes jis buvo ne draugas, o kai kas daugiau,- nors esi svarbi man ne tik kaip labai gera draugė, bet kaip ir..
- Užsičiaupk,- užtildžiau jį. Šie jo žodžiai mane ėmė be reikalo erzint..
- Aš pasistengsiu, kad tu jo neprarastum,- jis tai ištarė kiek tyliau,- Niall dar čia, eik ir pasikalbėk su juo. Aš tikiu, kad jis tikrai supras tave.. Jei ką, kviesk mane. Pripažinsiu, kad jis mus užtiko besibučiuojančius ne dėl to, kad tu pati to norėjai.- atsiduso. Žinojo, kad ta jo prievarta, kuri šį kartą buvo visai nepanaši į prievartą iki gero nenuves.
Be to, aš žinojau, kad jis mielai to nedarytų.. Bet jis nenori matyti manęs liūdinčios. Va kokia yra didžiausia problema.
Aš išėjau iš kambario. Nuleidusi galvą. Apsižvalgiau po kambarius. Niall dabar sėdėjo svetainėje ant sofos ir spoksojo į MTV kanale rodomą muzikinį vaizdo klipą. Kažkokios atlikėjos.
- Galim pasikalbėti?- pasistengiau tvardytis.
Jis akimis, kurios mane draskė iš vidaus pažvelgė į mane.. Ir jo žvilgsnis privertė per mano kūną nueiti šiurpuliukams. Ir apskirtai, jis nieko neatsakė, todėl atėjau į svetainę ir atsisėdau šalia jo.
- Niall, tai Harry.. Jis..- ėmiau teisintis. Nors buvo beviltiška.
- Nebūtina visko versti ant jo.- jis atsisuko,- juk galėjai atsispirti arba tiesiog apdovanoti jį antausiu.
- Aš tau galiu kai ką pripažinti..
- Tuomet aš klausau,- tuščiai ištarė.
- Harry apsimetė, kad jam bloga, aš jam atnešiau vaistų..- pradėjau pasakoti visą eigą kelias minutes,- kol galiausiai jis pats prisikabino prie manęs ir ėmė bučiuoti.. Nežinau kas buvo tas kelias minutes man užėję, bet negalėjau jo atstumti.. – sunkiai nurijau seiles. Laukiau Niall reakcijos į tai. Nors iš ties, visa ši istorija skamba žiauriai kvailai.
- Ir kodėl tu man tai pasakoji? Nuomonės apie tave tai vis tiek nepakeitė.
- Aš tiesiog noriu paprašyti, kad tu nieko nesakytum Zayn‘ui..- išdrįsau to jo paprašyti. Pasidarė kiek lengviau. Nes jau pusę darbo padariau.
Jis nieko neatsakė.. Tiesiog toliau spoksojo į MTV ir kas kelias minutes, iš indelio pasiėmė spragėsių ir juos valgė. Bet aš vis dar tikėjausi atsakymo, kad ir koks jis galėtų būti..
- Žinai,- po penkių minučių tylos jis atsisuko į mane ir įsmeigė savo mėlynų akių žvilgsnį į manąsias,- man ne tiek, kiek gaila būtų tavęs.. Bet man gaila Zayn, kad tu jį taip apgaudinėji.
- Aš jo neapgaudinėju,- ėmiau ginčytis.
- Na, tuomet man gaila, kad tu jį vedžioji už nosies.. Turėtum vertinti jį, nes tokio kaip jis daugiau nerasi..
- Aš tiesiog prašau, nieko jam nesakyk. Prašau.
- Pasistengsiu,- atsiduso ir nusuko žvilgsnį. 
Aš nebenorėjau būti šalia Niall, nes maniau, jog nesusilaikysiu.. Jis toks mielas, bet jis toks supykęs ir nusivylęs manimi, kad net jaučiuosi blogai būdama šalia jo.
Grįžau atgal į kambarį, susiradau savo senuosius drabužius, vonioje juos persirengiau.. Chalatą pakabinau toje pačioje vietoje kurioje jį ir radau pakabintą. Pasiėmiau savo daiktus ir tiesiog ruošiausi išeiti. 
- Kažkur susiruošei?- kiek susidomėjęs pasiteiravo Niall. Man net pačiai pasidarė įdomu, kodėl jis susidomėjo.
 - Manau, kad negadinsiu tau nuotaikos būdama čia, atleisk.. Aš nenorėjau taip susigadinti reputacijos prieš tave.. Aš atsiprašau,- vos iš akių nepradėjau į laisvę paleisti tūkstančių vandens lašelių,- aš jau eisiu.. Ačiū tau, kad nieko nesakysi Zayn..
- Likusią dalį dienos leisi su Harry, tiesa?- ramiai ištarė.
- Ne, juk jis bute.
Niall nusijuokė savo švelniu juoku ir tuomet vėl surimtėjo.
- Jis ką tik išėjo.. 
Linktelėjau ir apsisukau link durų. Uždėjau ranką ant rankenos. Man taip sunku jausti jo įsmeigtą žvilgsnį ir galbūt jo viduje tvyrantį nusivylimą manimi..
- Ei, Renalda?- sustabdė.
Viskas, pratrūkau. Skruostu, nuriedėjo kelios šiltos ašaros. Jas greitai nusivaliau ir atsisukau į jį.  Jis geranoriškai žvelgė į mane, kažko laukdamas arba norėdamas ką nors svarbaus pasakyti.
- Nesijaudink.. – priėjo arčiau,- aš nepykstu, tiesiog iš pat pradžių.. Įsikarščiavau. Neverk,- jis mane švelniai apkabino. – Nenorėjau tavęs pravirkdyt..- šyptelėjo.
Aš įsikniaubiau į jį ir leidau sau kaip nors nusiraminti..
- Aš taip ir žinojau, kad tu nesugebėtum ilgai pykti.. Tu per daug mielas ir nuoširdus žmogus, kad sugebėtum tai padaryti,- pažvelgiau į jį.- bet aš atsiprašau, kad tave nuvyliau..- sunkiai atsidusau.
- Viskas gerai.. Mane nuvylei truputį, bet.. Pasistengsiu, kad Zayn to nesužinotų.
Nusišypsojau.
- Su viena sąlyga..- nutilo.
- Kokia?- akivaizdžiai susidomėjau.
- Prižadėk, kad daugiau taip nesielgsi.. Nes man bus tikrai sunku tai nuslėpti nuo Zayn.- suniurnėjo.
Atsidusau ir nieko netariau, tiesiog linktelėjau. Bet vis tiek nepasilikau pas juos bute, o nuėjau pasivaikščioti.. Sutikti vakaro viena ir apmąstyti savo elgesį.. Kuris palyginus su tai, koks buvo ankščiau – žiauriai pakito..

Gatvės pilnos žmonių, gaivus oras, apsiniaukęs dangus, visi žmonės su šypsenomis ir tuščias suolelis visoje gatvelėje, kuris tapo nebe tuščias man atsisėdus ant jo.. Sėdėjau.. Ir žvelgiau tiesiai. Mačiau žmonių veidus kurie mainėsi kas kelias minutes.. Ir ką.. Ką dar mačiau? Ak taip, balandžius. Man jie ką tik kai ką priminė..  Ir žvelgdama į plyteles, kuriomis buvo išklota gatvelė, pamačiau gražius aukštakulnius. Jų savininkė dar net į ją nepažvelgus pasirodė aukšta, todėl po truputį akimis lėtai kilau vis aukštyn.. Ir pamačiau tos asmenybės veidą. Iš pradžių susierzinau, bet vėliau.. Ach. Nudžiugau. Perkeltine prasme žinoma.
- Keista čia tave matyti..- su vos matoma šypsena ištariau.
- Pasirodo mums buvo ir vėl lemta susitikt..- šyptelėjo. Bet nepasakyčiau, jog jos veide buvo galima įžiūrėti bent truputį neapykantos.
- Ką tu iš vis veiki Londone?
- Gavau vaikinų buto adresą ir tiek.. Kaip laikosi Zayn?- išsišiepė.. Tamsiaplaukė.. Ta pati Dovilė.
- Tobulai, tau nevertėtų kištis į mūsų gyvenimus.
Ji šyptelėjo ir ėmė mane ignoruoti arba tiesiog nenorėjo veltis su manimi į pykčius matant, kokios aš dabar būsenos. Ir ji tiesiog nuėjo šalin. Nemėgstu Dovilės. Tos pačios, kuri flirtavo su Zayn ligoninės palatose ir stengėsi jam įsiteikti. Nemėgstu tokių. Ir juolab nemėgstu su tokiomis kalbėtis.. Todėl nė neklausiau, ko jai reikia į butą – nepažįstamų manau, jog Nialler neįsileis. O Zayn nėra.

Po valandos, ėmė truputį temti.. Norėjau paskambinti mamai, arba tėčiui, bet pabijojau pasirodyt arba duoti kokių nors žinių iš savęs, nors pažvelgus į iPhone ekraną mačiau, kad jie manimi domisi ir negauna jokio atsakymo.. Elgiuosi lyg kokia.. Savanaudė. Nekenčiu to, kas vyksta.
Žingsniavau atgal į butą. Jame greičiausiai nieko nebuvo. Arba buvo. Tai sužinojau tyliai atsirakinusi duris.
- Yra kas nors?- paklausiau.
Truputį trekštelėjo grindys. Per odą perėjo šiurpuliukai. Tyliai ėjau link miegamojo. Ten nieko nebuvo. Tik užtrauktos užuolaidos ir šilta atmosfera. Susmukau ant jos. Ir sėdėjau rankomis parėmusi galvą.
- Saulyt, kas tau?- pažįstamas balsas su nekasdienišku kreipiniu.
Pakėliau galvą, tuomet akis. Buvo sunku žvelgti į jį kai iš dalies, pasielgiau.. Kiauliškai. Buvo sunku žvelgti į jo rudas, nuostabias akis, kurios žibėjo iš laimės, kad jis yra šalia manęs. Buvo sunku žvelgti į jo meilią bei tuo pačiu susirūpinusią šypseną. Buvo sunku.. Sunku jam nepasakyti to, kas įvyko šiandien. Tai mažas nutikimas, bet jei.. Jei ne Niall jau įsivaizduoju, kuo tai būtų pasibaigę. Harry būtų laimėjęs viršų. Būtų pasiekęs to, ko troško.
- Nieko baisaus..- pažvelgiau į jį.. Ir vos sugebėjau pažvelgti jam į akis.. Pažvelgti bent minutei. Dabar tai pasidarė vienas iš pačių sunkiausių dalykų kokius tik sugebėjau arba bent jau bandžiau padaryt. 
Jis susidomėjęs pažvelgė į mane. Lyg norėjo ką nors sakyti, bet susilaikė ir to nepasakė. Tiesiog atsisėdo už mano nugaros ir savo švelniomis rankomis apkabino mane prieš tai pritraukęs arčiau savęs. O tuomet tiesiog nepagailėjo pakštelėjimo į kaktą o prieš tai, dar šiltų lūpų prisilietimo prie mano kaklo. 
- Gal nori nueiti pasivaikščioti? Kaip kvailai jaučiuosi, kad visą dieną priverčiau tave būti vieną ir be manęs..- jis sunerimo.
- Vi..- atsidusau,- viskas gerai. Galim..- neturėjau kitų žodžių, kuriuos galėčiau panaudoti šiai situacijai.
Po kelių minučių jis pakėlė mane nuo lovos, kelis centimetrus nuo žemės ir leido man greičiausiai pirmą arba antrą kartą dienoje prisiminti jo lūpų skonį.  

Galiausiai stovėjau lauke ir laukiau, kol jis grįš pasiėmęs savo telefoną.. Be jo jam išeiti iš ties problematiška, nes ką gali žinoti, kada kokiam Paul Zayn‘o prireiks.. 
Vaikščiojom ramiomis gatvelėmis, kol galiausiai pasiekėm ne tokias ramias gatveles. Atsirado ir būrelis fanių, kurios norėjo nusifotografuoti su Zayn ir kelios iš jų – su manimi. Tai mane ypač nustebino. Bet nepaisant to, gyvenau toliau ir vaikščiojau su juo.. Klausiausi, kaip jis pasakojo apie interviu, kuris vyko šiandien.. Pasakė man, kokių klausimų jis sulaukė, kuriuose užsiminė kažką gero ir gražaus apie mane..
- Prisėsk,- maloniai lyg parodė žvilgsniu į suolelį, kuris stovėjo vienas ir užmirštas. Šiandien kažkaip aš vis negaliu nesutikti suolelio ir ant jo nepasėdėti.
Atsisėdau ir laukiau kol jis ką nors pasakys.
- Birželio antrą.. Tai yra poryt,- atsiduso,- mes visi skrendam koncertuoti į Los Andželą.. Tiksliau į MTV MVA apdovanojimus.. Na, jie vyks birželio trečią.. Jei neklystu. Manau, kad turėsim kiek laiko pasiruošti..
- Hm.- atsidusau.
- Ir pamaniau.. Galbūt norėsi vykti kartu? Nenoriu tavęs palikti vienos.. Kol mes ruošimės, galėsi su Danielle ir Eleanor siausti parduotuvėse. Jos taipogi važiuos,- šyptelėjo.
Man pasidarė kiek lengviau, o kodėl – nė pati nenutuokiu.  Galbūt todėl, kad ši žinia truputį netikėta ir mane kiek nudžiugino.  Bet neapgalvoto sprendimo daryti taipogi negalėjau.
- Aš.. Nežinau,- atsidusau,- tikrai noriu, bet.. Ką tik grįžau į Londoną, neturiu jėgų ir valios net aplankyti mamos..
- Na taip.. Šeima turi būti svarbiau..- jis nuleido savo galvą ir parėmė ją rankomis. 
Pasijaučiau kaip niekada prastai. Priverčiau jį nuliūsti. Aš greičiau nė pati nejaučiu, kaip jį imu skaudinti..

Žvaigždės danguje, pakankamai negarsus šurmulys aplink mus.. Vėjas, kuris kartais priversdavo mane pasijausti nejaukiai ir.. Ir kažkokių idiočių juokas, kuris sklido iš kiek toliau.. Ir tiesa jis ėmė  mane erzinti.
Viena ranka apjuosiau Zayn nugarą, o kita – susikabinau su savąja. Buvau jį apkabinusi, nors šis vaizdas atrodė keistai. Palenkiau galvą prie jo galvos. Jis žvelgė į žemę.. Į vieną vienintelį tašką.
- Aš atsiprašau, nenorėjau..
- Viskas gerai,- atsisuko.
Tas juokas kuris pirmai mane erzino priartėjo.
- Tu Renalda, taip?- tai nuskambėjo kiek šiurkščiai. 

(Naujai daliai 35 komentarai ir 80 like, kad ilgiau rinktumėt, nes dalies apskritai manau, kad labai ilgai nebus.. Kodėl parašysiu LNK pranešime)