Palyginus visai greitai ir pakankamai
kokybiškai susiruošiau per vieną valandą ir pasiėmusi svarbiausius daiktus
nubėgau pas tėtį.
- Prieš išvažiuojant, imk,- padavė man kažkokią nedidelę pakuotę.
Praplėšiau ją. Ten buvo naujoji mano mobiliojo telefono kortelė žinoma, kad dėka jos galėčiau susiekti su tėčiu.. Apsidžiaugiau žinoma. Greitai kortelę įdėjau į telefoną, viską suvedžiau, aktyvavau, įsivedžiau kol kas tik tėčio numerį ir viskas. Jau sėdėjau mašinoj, kuri po truputį slinko lik vietos, kur pirmą kartą realiai sutikau One Direction vaikinus. Taip. Link oro uosto! Širdis kaip pašėlusi daužėsi, nes žinojau, kad ir vėl susitiksiu su jais.. Nežinau už ką man taip pasisekė, bet ir nenoriu žinot, nes esu laiminga dėl to, kas dabar yra ir bus! Ir štai – eilinį kartą vos išlipusi iš mašinos pamačiau vienoje krūvoje daug merginų. Spėju, kad jie jau čia?
- Kelintą pasiimt?
- Aš tau paskambinsiu.
- Gerai jau,- nusijuokė tėtis,- nepamiršk, kad būk atsargi su jais..
- O dieve, tėti, negi manai, kad jie man gali ką nors padaryt?
- Bijau, kad tu neturėsi daugiau jokios temos išskyrus apie juos,- nusijuokė.
- Tai jei nepastebėjai, jau seniai neturiu,- nusišypsojau ir nusiunčiau oro bučinį.
Greitai pribėgau prie tos krūvelės merginų ir prisiminiau vieną dalyką – kad nepasiėmiau pinigų. Štai daug kas sugriauta. Bet nepaisant to neapsirinkau, kad merginų būryje yra mano mylimiausia vaikinų grupė – iš tiesų jie jau ėjo link įėjimo.
- Ei! – sušukau.
Jie atsisuko, Zayn mane pamatęs nusišypsojo savo nuostabiai tobula šypsena. Žinoma, nuo jos neatsilieka ir kitų vaikinų šypsenos.
- Štai ji!- suriko Zayn kitiems grupės vaikinukams.
Aš nusišypsojau ir pamačiau, kaip greitai prie manęs pribėgo Zayn, kuris apkabinęs mane viena ranka per liemenį nusivedė paskui save link tamsios mašinos.
- Važiuojam!- nusijuokė Zayn ir po šių žodžių visi greitai subėgo į autobusiuką.
Pajaučiau Zayn rankas ir supratau, koks jis yra nerealus.. Koks jis mielas ir tobulas. Visi įsėdę pradėjo manęs klausinėti įvairiausių ir tikrai neblogų klausimų - Lou kaip ir visada užsiminė apie savo mylimą balandį Keviną. Tiesa, nepažįstu aš Londono todėl su jais jį pažinti manau, kad man tikrai labai patiks. Liam visą kelią buvo pakankamai tylus, bet pagaliau išaušo ir jo valanda – jis pasiėmę kažkokį skudurėlį, ar kaip jį bepavadint ir užrišo su juo man akis. Zayn ir visi kiti išlipo iš mašinos ir vienas iš jų, nemačiau kas, bet spėju, kad Zayn, nes jo švelnias rankas jau atpažįstu paėmė mane už rankos ir padėjo išlipti iš mašinos. Girdėjau, kaip aplinkui rėkia fanės. Ir štai – mano akys pamatė vieną iš pačių gražiausių vaizdų kokius man dar teko matyti – aš stovėjau prieš pat Londono akį, arba kitaip Lietuvoje tokį vadina velnio ratu..
- Nori apsižvalgyti? – pasiūlė Niall.
Linktelėjau.
- Bet ei, aš neturiu pinigų.. – nuliūdau.
- Mes sumokėsim, mums nesunku.- nusišypsojo savo nuostabia šypsena Harry.
- Ypač, dėl tavęs,- pridūrė Zayn.
Aš paraudau, o vos gavusi bilietėlį į rankas, įsėdau ir mes pakilom.
- Aš bijau aukščio,- pradėjo Zayn.
- Aš irgi,- sunerimau.
- Jūs tiktumėt vienas kitam,- pridūrė Louis.
- Jis laisvas!- išgirdau Niall.
Aš nusišypsojau. Zayn taip pat, kai jis pažvelgė į mane.
- Žinai ką? – pažvelgęs į mane savo nuostabiai gražiomis akimis ištarė jis.
- Prieš išvažiuojant, imk,- padavė man kažkokią nedidelę pakuotę.
Praplėšiau ją. Ten buvo naujoji mano mobiliojo telefono kortelė žinoma, kad dėka jos galėčiau susiekti su tėčiu.. Apsidžiaugiau žinoma. Greitai kortelę įdėjau į telefoną, viską suvedžiau, aktyvavau, įsivedžiau kol kas tik tėčio numerį ir viskas. Jau sėdėjau mašinoj, kuri po truputį slinko lik vietos, kur pirmą kartą realiai sutikau One Direction vaikinus. Taip. Link oro uosto! Širdis kaip pašėlusi daužėsi, nes žinojau, kad ir vėl susitiksiu su jais.. Nežinau už ką man taip pasisekė, bet ir nenoriu žinot, nes esu laiminga dėl to, kas dabar yra ir bus! Ir štai – eilinį kartą vos išlipusi iš mašinos pamačiau vienoje krūvoje daug merginų. Spėju, kad jie jau čia?
- Kelintą pasiimt?
- Aš tau paskambinsiu.
- Gerai jau,- nusijuokė tėtis,- nepamiršk, kad būk atsargi su jais..
- O dieve, tėti, negi manai, kad jie man gali ką nors padaryt?
- Bijau, kad tu neturėsi daugiau jokios temos išskyrus apie juos,- nusijuokė.
- Tai jei nepastebėjai, jau seniai neturiu,- nusišypsojau ir nusiunčiau oro bučinį.
Greitai pribėgau prie tos krūvelės merginų ir prisiminiau vieną dalyką – kad nepasiėmiau pinigų. Štai daug kas sugriauta. Bet nepaisant to neapsirinkau, kad merginų būryje yra mano mylimiausia vaikinų grupė – iš tiesų jie jau ėjo link įėjimo.
- Ei! – sušukau.
Jie atsisuko, Zayn mane pamatęs nusišypsojo savo nuostabiai tobula šypsena. Žinoma, nuo jos neatsilieka ir kitų vaikinų šypsenos.
- Štai ji!- suriko Zayn kitiems grupės vaikinukams.
Aš nusišypsojau ir pamačiau, kaip greitai prie manęs pribėgo Zayn, kuris apkabinęs mane viena ranka per liemenį nusivedė paskui save link tamsios mašinos.
- Važiuojam!- nusijuokė Zayn ir po šių žodžių visi greitai subėgo į autobusiuką.
Pajaučiau Zayn rankas ir supratau, koks jis yra nerealus.. Koks jis mielas ir tobulas. Visi įsėdę pradėjo manęs klausinėti įvairiausių ir tikrai neblogų klausimų - Lou kaip ir visada užsiminė apie savo mylimą balandį Keviną. Tiesa, nepažįstu aš Londono todėl su jais jį pažinti manau, kad man tikrai labai patiks. Liam visą kelią buvo pakankamai tylus, bet pagaliau išaušo ir jo valanda – jis pasiėmę kažkokį skudurėlį, ar kaip jį bepavadint ir užrišo su juo man akis. Zayn ir visi kiti išlipo iš mašinos ir vienas iš jų, nemačiau kas, bet spėju, kad Zayn, nes jo švelnias rankas jau atpažįstu paėmė mane už rankos ir padėjo išlipti iš mašinos. Girdėjau, kaip aplinkui rėkia fanės. Ir štai – mano akys pamatė vieną iš pačių gražiausių vaizdų kokius man dar teko matyti – aš stovėjau prieš pat Londono akį, arba kitaip Lietuvoje tokį vadina velnio ratu..
- Nori apsižvalgyti? – pasiūlė Niall.
Linktelėjau.
- Bet ei, aš neturiu pinigų.. – nuliūdau.
- Mes sumokėsim, mums nesunku.- nusišypsojo savo nuostabia šypsena Harry.
- Ypač, dėl tavęs,- pridūrė Zayn.
Aš paraudau, o vos gavusi bilietėlį į rankas, įsėdau ir mes pakilom.
- Aš bijau aukščio,- pradėjo Zayn.
- Aš irgi,- sunerimau.
- Jūs tiktumėt vienas kitam,- pridūrė Louis.
- Jis laisvas!- išgirdau Niall.
Aš nusišypsojau. Zayn taip pat, kai jis pažvelgė į mane.
- Žinai ką? – pažvelgęs į mane savo nuostabiai gražiomis akimis ištarė jis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą